Įrodymų samprata

Baudžiamajame procese reikšmingiausia yra įrodymų samprata. Nuo įrodymų sąvokos apibrėžtumo priklauso proceso dalyvių įrodinėjamoji veikla, nuosprendžių ir kitų procesinių sprendimų bei jų išvadų pagrįstumas. Kiekvienas nusikaltimas yra gana sudėtingas reiškinys, todėl jį atskleisti, išaiškinti bei nustatyti objektyvią tiesą byloje yra sunku. Tai gi, tiriamas įvykis suvokiamas remiantis įvairiais įrodymais. Kad šis darbas būtų efektyvus, reikia tik griežtai laikytis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Tiek civilinėje, tiek administracinėje teisenose yra priimta įrodymų, kaip faktinių duomenų apie įrodinėtas bylos aplinkybes, sąvoka. Norint, kad baudžiamajame procese būtų įgyvendinti baudžiamojo proceso uždaviniai, reikia nustatyti faktines jos aplinkybes. O faktines bylos aplinkybes tardymo, kvotos organai bei teismas nustato remdamiesi tų įvykių atspindžiais, išlikusiais atskirų žmonių sąmonėje. Tie atspindžiai, faktiniai duomenys, įstatymo nustatyta tvarka surinkti, įtvirtinti ir ištirti, laikomi įrodymais byloje.
Įrodymai turi didelę reikšmę baudžiamojoje byloje, nes objektyvioji tiesa yra nustatoma remiantis jais. Šiame darbe pabandysiu plačiau aptarti įrodymų rinkimą, įrodymų rinkimo būdus bei jų ypatumus.
Ruošiantis šiai temai su literatūros problema nesusidūriau. Šia tema literatūros yra tiek lietuvių, tiek rusų ir kitomis užsienio kalbomis.
Kadangi įrodymai yra tik konkretūs faktiniai duomenys, konkrečios žinios apie išaiškintas byloje aplinkybes, nustatytinus faktus, vadinasi tik šios žinios bei faktai ir būna parodymuose, daiktiniuose įrodymuose, eksperto išvadoje ir kituose dokumentuose.
Apibendrinant įrodymų sąvoką galima išskirti pagrindinius įrodymų sąvokos požymius:
1. įrodymai baudžiamojoje byloje yra tik tie faktiniai duomenys, kuriuos gauna kvotos organai, tardytojas ir teismas iš įstatymo nustatytų šaltinių;
2. įrodymai yra tik konkretūs faktiniai duomenys, kurie gauti, atliekant įstatymo nustatytus tardymo veiksmus ( parodymų patikrinimą vietoje, kratą. apžiūrą ir kt.);
----------------------------------
1BPK 74 str., Vilnius 1994 p.57
2LR BPK komentaras Vilnius 2001p.102
3. įrodymais gali būti tik tie konkretūs faktiniai duomenys, kurie turi reikšmės bylai;
4. įrodymais negali būti nefaktinio pobūdžio duomenys ( spėliojimai neaiškios ar nenustatytos žinios ).
Taigi, įrodymai – tai bet kokie faktiniai duomenys, esantys įstatyme nurodytuose šaltiniuose, kuriais remdamiesi kvotos organai, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka išaiškina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!