Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata ir rūšys

Siekiant suprasti aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, esmę autoriai siūlo vadovautis baudžiamuoju įstatymu ir pirmiausia išsiaiškinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokas.
Baudžiamasis įstatymas numato bausmes tik už nusikaltimus. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 8 str. 1 d. nusikaltimas yra baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika. Teoretikai išskiria materialųjį (arba socialinį) nusikaltimo požymį – visuomeninį pavojingumą (arba pavojingumą kuriam nors konkrečiam asmeniui) ir formalųjį požymį (arba teisinę pavojingumo išraišką) – priešingumą galiojančiai teisei. Veikos socialinis pavojingumas pasireiškia ob­jektyviu kėsinimusi į tam tikras įstatyme išvardintas ver­tybes, o priešingumas galiojančiai teisei reiškia, kad veika turi būti numa­tyta baudžiamuosiuose įstatymuose kaip neleisti­na. Pirmiausia nustatomas pagrindinis nusikaltimo, kaip tam tikro socialinio reiškinio, bruožas, skiriantis jį nuo kitų veikų, - tai pavojingumas visuomenei ar konkrečiam žmogui. Po to, remdamasis pavojingumo buvimu, įstatymų leidėjas įvardija tokią veiką nusikaltimu, aprašydamas baudžiamojo įstatymo normoje. Būtent su veikos pavojingumu siejami visi kiti nusikaltimo požymiai: priešingumas teisei, kaltumas, baudžiamumas.
Veikai pripažinti nusikalstama taip pat reikia, kad jos požymiai atitiktų visus baudžiamajame įstatyme išvardintus tam tikro nusikaltimo sudėties elementus. Vien to, jog veika, numatyta baudžiamajame įstatyme, yra įvykusi dar nepakanka, kad šią veiką pripažintume nusikaltimu. Nusikaltimui kaip tam tikram reiškiniui dar reikia atitinkamos for­mos, kurią baudžiamosios teisės teorijoje įkūnija nusikaltimo su­dėties teisinė kategorija.
Autoriai teigia, kad nusikaltimo ir nusikaltimo su­dėties sąvokos nėra tapačios teisinės kategorijos. Skiriasi jų po­žymiai, nors jos ir yra susijusios kaip tam tikro reiškinio turi­nys ir forma. Pagrindo tokiai išvadai duoda ir Lietuvos Res­publikos BK bei BPK normos, kurios tiek apie nusikaltimą, tiek apie nusikaltimo sudėtį kalba kaip apie sąlygiškai savarankiš­kas teisines kategorijas1.
Šių teisinių kategorijų analizė būtinosios ginties nagrinėji­mo požiūriu reikšminga tuo, kad nusikaltimą ir nusikaltimo su­dėtį reikia vertinti kaip susijusias, bet sąlygiškai savarankiškas teisines kategorijas. Siekiant tam tikrus faktinius veiksmus pripažinti nusikaltimu, reikia nu­statyti, ar jie atitinka teisės normoje nurodytus konkretaus nusi­kaltimo sudėties požymius ir nusikaltimo apskritai požymius (pavojingumą ir priešingumą teisei). Taigi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!