ĮVADAS ..........................................................................................................2p.
APLINKYBĖ ESMĖ ................................................................................3 – 4 p.
SOCIALINIS TURINYS ...............................................................................5 p.
......................................................................................................................6 – 8 p.
IŠVADOS .........................................................................................................9 p.
LITERATŪROS SĄRAŠAS .........................................................................10 p.
ĮVADAS
Baudžiamoji teisė gina visuomenės branginamas vertybes nuo pavojingų veikų.
Dar priešklasikinėje romėnų teisėje buvo žinomas principas - vim vi rapellere licet (prieš prievartą gali būti naudojama jėga). Šis principas klasikiniu ir poklasikiniu laikotarpiu transformavosi į būtinąją gintį, kuri buvo leidžiama ginant asmenį arba turtą.
Išsamus pavojingų veikų sąrašas yra pateiktas BK specialiojoje dalyje. Tačiau ar kiekvieną žmogaus poelgį, kuris pagal BK yra draudžiamas, galima laikyti pavojinga veika ir už tai traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn? Ar visais atvejais kito žmogaus gyvybės atėmimas, jo sveikatos sužalojimas ar nuosavybės sunaikinimas kelia pavojų visuomenei ir turi būti laikomas nusikalstama veika? Atsižvelgdamas į visuomenės interesus, įstatymų leidėjas gali įteisinti žalos padarymą kito žmogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, jei tai padaroma esant sąlygoms, keičiančioms padarytos veikos socialinę reikšmę. Įstatymų leidėjas gali priskirti tam tikras veikas, formaliai atitinkančias nusikalstamos veikos požymius, prie aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę.
Dabartiniame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta daug aplinkybių, kurioms esant asmuo netraukiamas baudžiamo­jon atsakomybėn. Tos aplinkybės pasižymi skirtinga teisine prigimtimi, todėl baudžiamosios teisės literatūroje skirstomos į atskirus institutus: atleidimo nuo baudžiamosios atsakomy­bės, senaties, nusikaltimo sudėties nebuvimo, baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinky­bių ir kt.
Baudžiamoji atsakomybė siejama su asmens, pa­dariusio nusikalstamą veiką, pasmerkimu valstybės vardu priimant ir paskelbiant apkaltina­mąjį nuosprendį, kriminalinės bausmės paskyrimu ir jos atlikimu bei teistumu.
Baudžiamąją atsa­komybę šalinančių aplinkybių sąvoka tiksliai atspindi nagrinėjamo instituto turinį. Ji nurodo, kad asmuo netraukiamas baudžiamon atsakomybėn ir nepatiria visų trijų elementų, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį.
I. SĄVOKOS „BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANTI APLINKYBĖ“ ESMĖ
Žodžiai - „baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplin­kybė” reiškia konkretaus asmens veiką, padarytą tam tikromis aplinkybėmis, dėl kurių ji nelaikoma nusikalstama. Tai reiškia, kad baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės yra vientisas veikos ir tam tikrų aplinkybių derinys. Tai patvirtina LR BK atitinkamų straipsnių formuluotės, kuriose pirmiausia kalbama apie padarytą veiką, ir tik tada apie konkrečias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!