Infliacija ir jos reguliavimas Europoje

Makroekonominiai rodikliai yra svarbūs, nes padeda įvertinti Vyriausybės vykdomos fiskalinės ir Centrinio banko deklaruojamos monetarinės politikos poveikio šalies ekonomikai efektyvumą. Jie apibūdina šalies vystymosi tempus, jų kryptį bei tendencijas. Padeda analizuoti įvairių veiksnių poveikį ir šio mastą šalies ekonomikai. Nagrinėdami kainodaros problemas, jų sistemą ir dinamiką vidaus ir užsienio rinkose, neišvengiamai susiduriame su infliacijos problemomis, jų kitimo ypatumais.
Infliacijos reguliavimas yra svarbus ekonominės politikos uždavinys. Tai aktualu Lietuvai bei kitoms Europos Sąjungos narėms, ypač naujoms narėms, tarp jų - Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lenkija, Maltai, Slovakijai, Slovėnijai, Vengrijai. Infliacijos rodiklis yra vienas iš Mastrichto kriterijų prisijungiant prie Eurozonos. Infliacija yra viena pagrindinių šių šalių ekonominių rodiklių, lemiančių jų ekonomikos paspartėjusį augimą. Nuo infliacijos priklauso šių šalių ekonominis vystymasis bei socialinė situaciją. Šalis, neįvykdžiusi jo, nepriimama į Eurozoną, ji negali įsivesti vieningos ES valiutos euro. Svarbu skirti infliacijos matavimus Europos Sąjungoje bei nacionaliniu narių valstybių lygmeniu. SVKI yra suderintas vartotojų indeksas pagal ES metodus, kuriuo apskaičiuojamas infliacijos lygis, vertinamas stojant į Eurozoną, o VKI - nacionaliniu metodu apskaičiuotas rodiklis, skirtas atspindėti šalies pragyvenimo lygį. Tiriant naujų ES narių infliacijos procesus, būtina išnagrinėti pagrindinius veiksnius, lemiančius infliacijos kitimą, infliacijos pasekmes bei priemones, kaip ją stabdyti.
1.1 Kainų stabilumas
Ilgametis kainų stabilumas XIX a. (ir iki jo) laikėsi todėl, kad vyriausybės vaidmenį suvaidino daugelis struktūrinių ir socialinių veiksnių. XIX a. darbo užmokesčio normos ir algos buvo paslankesnės negu dabar. Iš dalies todėl, kad pramonės darbininkų darbas buvo daugiausia nekvalifikuotas, iš dalies todėl, kad tada nebuvo visuotinės valstybės, kuri saugotų šeimas nuo skurdo ir bedarbystės arba jos vaidmuo buvo labai mažas. Savo ruoštu kaip tik visuotinės gerovės valstybė, įskaitant sveikatos apsaugos ir švietimo, taip pat socialinės globos sritis, yra pagrindinė priežastis, kad palyginti su XIX a. maždaug keturis kartus (nuo 10-12 iki 40-50 proc.) padidėjo išsivysčiusių šalių BNP visuomeninio sektoriaus išlaidų dalis. Tai pareikalavo atitinkamai padidinti mokesčius....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!