Tarptautinės veiklos reguliavimas

Tačiau ne visos šios grupės teorijos įvertina tokio pobūdžio klausimų kompleksą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dvi iš šių teorijų (absoliutaus pranašumo ir palyginamojo pranašumo) teigia, jog turi vyrauti prekybos be apribojimų sistema. Į klausimą, ar reikia valstybei kontroliuoti prekybą, jos atsako neigiamai. Kitos šios grupės teorijos aiškina, kas vyksta ar įvyks, tačiau neįvertina rezultato.
• Šiai grupei priklausančios teorijos nagrinėja valstybės poveikį laisvajai prekybai tarp šalių, siekiant pakeisti prekybos apimtį, sudėtį ir kryptis. Šios teorijos pateikia klausimą: “Ar reikia valstybei kontroliuoti prekyba” ir atsako “taip”.
Tačiau nei viena sukurta teorija nepaaiškina visų realiai egzistuojančių prekybos tipų, tik išreiškia teorinį požiūrį į tarptautinės prekybos problemas.
• Padeda suprasti valstybės vykdomos prekybos politikos formas ir praktiškai naudojamas priemones, turinčias įtakos konkurencingumui.
Įvairūs šiuolaikinio pasaulio prekybos srautai ir juos aiškinančių teorijų gausa leidžia daryti išvadą, kad nėra vienos teorijos, kuri galėtų paaiškinti “visų produktų ir visų laikų tarptautinę prekybą”.
Merkantilizmas
Tarptautinės prekybos problemos domino mokslininkus jau tada, kai kitos ekonominės minties teorijos kryptys nebuvo išnagrinėtos. Pirmasis bandymas teoriškai paaiškinti tarptautinę prekybą ir pateikti rekomendacijas – merkantilizmo doktrina.
Ankstyvasis merkantilizmas atsirado XV amžiuje ir buvo grindžiamas siekiu didinti turtus. Pagal šią teoriją šalies turtas išmatuojamas turimomis vertybėmis, paprastai auksu, o valstybės turi daugiau eksportuoti, negu importuoti. Norint išlaikyti pinigus šalyje buvo uždrausta juos išvežti į užsienį. Visus pinigus, gautus pardavus prekes, užsieniečiai turėjo išleisti vietiniams gaminiams pirkti.
Ankstyvųjų merkantilistų nuomone, valstybė turi parduoti užsienio rinkoje kuo daugiau bet kokių prekių, o pirkti kuo mažiau.
Vėlyvasis merkantilizmas vystėsi antroje XVII amžiaus pusėje iki XVIII amžiaus vidurio. Pagrindinis vėlyvojo merkantilizmo teiginys – aktyvus prekybos balansas.
Turtas buvo tapatinamas su prekių pertekliumi, kuris užsienio rinkose turėjo virsti pinigais. Šio pertekliaus šaltiniu buvo laikomas išvežtų ir įvežtų prekių vertės skirtumas. Kad užtikrintų aktyvų prekybos balansą ir užimtų užsienio rinkas, valstybė apribodavo užsienio prekių įvežimą – uždėdavo muitus ir skatindavo šalyje pagamintų prekių išvežimą.
Tačiau kaip šalis gali eksportuoti daugiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!