Įgūdžių susidarymo ypatumai

Visi žmonės turi savo gyvenimo tikslą. Kaip nurodo A.Adleris (2003), kiekvienas žmogaus veiksmas yra kaip priemonė pasiekti tikslą. Kiekvienai žmogaus sąmoningai veiklai vykdyti reikalingos tam tikros sąlygos, kurios tai palengvina. Viena jų būtų žmogaus įgūdžiai.
„Įgūdžiai – tai pratybomis įtvirtinti veiksmų atlikimo būdai, suautomatinti sqąmoningos veiklos komponentai. Jie padeda veikti tiksliai, greitai ir lengvai, naudojant mažiausiai energijos“ (J.Lapė, G.Navikas, 2003, p.198). Pavyzdžiui, skaitydami knygas, mes negalvojame apie tai kaip skaityti atskiras raides ir jungti jas į žodžius, tai vyksta automatiškai, nes visas mūsų dėmesys būna sutelktas į skaitomo teksto turinį.
Kiekvienas žmogus turi daug įgūdžių: vaikščiojimo, skaitymo, rašymo, mašinos vairavimo, šaudymo ir kt. Gali būti skiriami išorinės veiklos – judėjimo ir vidinės veiklos – protiniai įgūdžiai. Paprastai skiriamos keturios įgūdžių rūšys: sensoriniai – sugebėjimas tiksliai ir greitai atpažinti ženklus, pastebėti detales, garsus, nustatyti atstumą iš akies, iš skonio ir kvapo atpažinti sudedamąsias patiekalo dalis ir kt., motoriniai – įgūdis eiti, bėgti, išlaikyti pussiausvyrą važiuojant dviračiu, groti akordeonu nežiūrint į klaviatūrą ir kt., sensomotoriniai – kai atliekami judesiai kontroliuojami regėjimu ar klausa: tai piešimas, rašymas, automobilio vairavimas ir t.t., intelektiniai – matematikos uždavinių , problemų sprendimas, darbo planavimas ir kt. (J.Lapė, G.Navikas,2003).
Įgūdžio susidarymas prasideda veiksmo įsisąmoninimu, t.y. išmokimu jį atlikti , pavyzdžiui kalti plaktuku vinį. Tam pirmiausia reikia sužinoti ir atsiminti, kokius veiksmų elementus – judesius – ir kaip reikia daryti , kad gautume reikiamą rezultatą. Tada pagal aiškinimą ar matytą pavyzdį pradedami bandomieji veiksmai (J.Lapė, 1980).
Pradinėje įgūdžio formavimosi stadijoje kiekvienas judesys atliekamas sąmoningai. Atskiri judesiai izoliuoti vienas nuo kito, daroma daug klaidų, nereikalingų judesių, eikvojama energija. Toliau veiksmas įtvirtinamas ir tobulinamas daugkartinėmis pratybomis. Judesiai darosi tikslesni, greitesni, ekonomiškesni, vis labiau koordinuoti, veiksmas tobulėja. Galiausiai judesiai jungiasi į vieną sudėtingą veiksmą, pašaliniai judesiai išnyksta (J.Lapė, 1980).
N.Levitovas išskiria tris įgūdžio formavimosi tipus: teigiamo spartėjimo tipas, kuriam būdingas iš pradžių lėtai, o vėliau greitai didėjantis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!