Atmintis. Mokymasis

Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurio dėka mes esam istorinės būtybės, t.y. suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, su praeitim, dabartim ir ateitim. Bendriausia prasme atmintis gali būti apibūdinta kaip gebėjimas išsaugoti ir prireikus atgaminti bei panaudoti patyrimo istoriją. Įsivaizduokite savo gyvenimą be atminties. Nesimėgautume buvusiomis džiaugsmingomis akimirkomis, nesijaustumėte kalti ir nesikamuotumėte dėl skausmingų atsiminimų. Kiekvienas mirksnis būtų naujas, gaivus potyris. Tačiau nepažintumėte nė vieno žmogaus, bet koks darbas – rengtis, virti, kepti – būtų naujas, kiekviena kalba svetima.
Atmintis saugo ir atstato žmogaus smegenų informaciją. Atmintis – žmogaus patirties atstatymas prote. Nors ir turime šį paprastą apibrėžimą, pati atmintis kaip objektas visai nėra aiški, kadangi nuo pat mąstymo pradžios žmonės stengėsi išsiaiškinti, kodėl mes prisimename matytus, girdėtus, jaustus ar net sapnuotus dalykus. Šis procesas yra esminis protavimui, mokymuisi, problemos suvokimui, sprendimo priėmimui bei tapatumo konstravimui.
Problema iškyla dėl to, kad žmogaus atmintis iš prigimties yra netobula. Pamačius paveiksliuką, kuriame pavaizduotas medis, ir po kiek laiko bandant prisiminti, kaip tas medis atrodo, smegenų sukurtas atvaizdas nėra lygiai toks pat, kaip originale. Trūksta dalies informacijos, tačiau vietoj trūkstamos informacijos panaudojama iš patirties gauta informacija. Atmintis yra labai dinamiškas procesas, atsiminimai yra kuriami, pasitelkiant patirtį ir atsiminimus apie kitus dalykus, kurie taip pat nėra visiškai tokie, kokie buvo realybėje. Kitas klausimas – kiek reali yra pati patirtis (juk žinome, kad psichoanalitikai gali „įdiegti“ tam tikrą patirtį, kurios niekuomet nepatyrėme: nematėme, nejautėme ar negirdėjome per savo tiesioginį santykį su tikrove).
Atmintis yra proto sukauptų žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra „visų dalykų saugykla ir sergėtoja“.
Vienas iš tinkamų žmogaus atminties modelių yra panašus i kompiuterio informacijos apdorojimo sistemą. Norint atsiminti bet kokį įvykį, reikia, kad mūsų smegenis pasiektų informacija, kuri būtų išlaikoma, o vėliau vėl atgaivinama. Šios trys pakopos – užkodavimas (įsiminimas), laikymas (saugojimas) ir atkūrimas (atsiminimas) – būdingas ne tik žmogaus atminčiai, bet ir kitoms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!