Ieškinio iškėlimas

Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Galimi įvairūs subjektinės teisės gynybos būdai ir priemonės, pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į atitinkamas institucijas, kurių kompetencijai priklauso spręsti ginčą. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam asmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. Action; panc. Action; vok. Klage), paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą, ir reikalavimas , pareiškimas ne teismo tvarka. Ieškinys yar pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė: šitaip šalių materialusis teisinis ginčas įgauna procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų taisyklių.
2. pripažintų tam tikrus materialiuosius teisiniu santykius (pvz., ieškinys dėl tėvystės nustatymo, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu).
Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. . Šie ieškiniai gali būti dviejų rūšių: pozityvūs ir negatyvūs. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama patvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą, pavyzdžiui, toks yrėa ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir panašiai.
Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. Atskiroje byloje.nustačius tėvystę, išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiai nebeįrodinėjami. Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais, nes jų pagrindu vėliau reiškiami ieškiniai dėl priteisimo1.
Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Kreipdamasis į teismą teisminėmis gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo. Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar ginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t. y. atsakovą, dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t. y. atsakovą dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. Reikalavimas tai yra ieškinio dalykas, turi du adresatus, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčijamą subjektinę teisę. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ieškinio, kartu – ir teisminio nagrinėjimo dalyko.
Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!