TIKRINO: Doc. dr. V. Valančius
...................................
(parašas)
VERTINIMAS.............................
Vilnius, 2006
ĮVADAS
Teisė kreiptis į teismą – viena svarbiausių žmogaus teisių, garantuojama ne tik kiekvienos valstybės aukščiausios teisinės galios dokumentuose – konstitucijose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str.), bet ir tarptautiniuose dokumentuose, pvz.: 1950m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - EŽTK) ar 1948m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Teisinėje literaūroje ši teisė laikoma viena iš fundamentalių žmogaus teisių. Jos įgyvendinimui nepakanka teorinio - materialinio įtvirtinimo Konstitucijoje ar tarptautiniuose teisės aktuose, tam turi būti sukuriama reali institucijų sistema, kuri savo funkcionavimu galėtų užtikrinti galimybę asmeniui apginti jo pažeistą teisę. Taigi valstybės pareiga yra šią materialinę - procesinę teisių garantiją paversti pagrindine ir prieinama žmogui institucine teisių garantija. Tam kuriama teismų sistema, kurios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Tačiau nepakanka sukurti tokią teismų sistemą, kuri galėtų garantuoti šios teisės įgyvendinimą tik minimaliu lygiu, juk asmuo gali būti nepatenkintas teisme priimtu sprendimu, manydamas, kad jo teisė nebuvo apginta. Todėl kuriama instancinė, o ne vienpakopė teismų sistema, galinti užtikrinti galimybę asmeniui skųsti, jo manymu, neteisingą sprendimą.
Nors teismų sistemos paskirtis yra įgyvendinti teisingumą, tačiau po proceso pirmosios instancijos teisme šis tikslas gali būti ir nepasiektas dėl įvairiausių priežasčių: netinkamo materialinės teisės normos pritaikymo, procesinių teisės pažeidimų, teisėjų nekvalifikuotumo, asmens nesugebėjimo pateikti jo reikalavimą grindžiančius įrodymus (o kartais tokios galimybės ir neturint) ar žinių trūkumo, prasto atstovavimo ir pan. Čia ir atsiskleidžia instancinės teismų sistemos prigimtis – siekti, kad būtų pasiektas tikrasis teisingumas, suteikiant galimybę apeliuoti. Apeliacinio proceso metu gali būti ištaisytos pirmosios instancijos teismo padarytos materialinės ar procesinės teisės taikymo klaidos. Kartais tik po proceso pirmosios instancijos teisme asmuo įgyja galimybę pateikti įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors jie iš esmės būtų pakeitę proceso baigtį. Juk procesas be įrodinėjimo – tai ne procesas, be to, viena, ir manyčiau, svarbiausia bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadija yra įrodymų...
Šį darbą sudaro 9399 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!