Įgaliojimų delegavimas, jo vieta ir reikšmė gamybos procese

Fiziniai ir juridiniai asmenys paprastai patys sudarinėja sandorius ir atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus.Civiliniuose teisiniuose santykiuose plačiai taikomas atstovavimas,t.y veikiama pasitelkus kitus asmenis – atstovus. Asmenys dažnai naudojasi atstovo paslaugomis, kai sandoriui sudaryti būtina turėti specialių žinių arba jie patys negali atlikti juridinių veiksmų dėl ligos, laiko stokos, atstumo ir kt. Atstovauti privaloma, kai fizinis asmuo pats negali įgyvendinti civilinių teisių, įgyti pareigų dėl to, kad yra neveiksnus arba ribotai veiksnus. Juridiniai asmenys įgyti įstatyme numatytas teises ir pareigas, taip pat jas įgyvendinti gali tik padedami valdymo organų (juos taip pat galima vadinti savotiškais atstovais ).
Įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pateikė nemažai naujovių, kuriomis siekiama palengvinti verslo santykius. Remiantis naujuoju įstatymu, teisinius atstovavimo santykius dabar galima įforminti tradiciniu ir visiems įprastu įgoliojimu, o tam tikrais atvejais – tik specifine ir Lietuvoje dar mažai kam žinoma įgaliojimo rūšimi – prokūra.
Ne tik dažnai keliaujantiems verslininkams, bet ir tiems, kurie nors trumpam palieka savo verslą, kyla klausimas, kas tinkamai pasirūpins verslu jiems išvykus. Kokį sudaryti dokumentą, kad kitas asmuo turėtų teisę atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su verslu.
Įmonių vadovams reikėtų žinoti, koks asmuo gali būti atstovu , kaip forminti jo įgaliojimus , kokie atstovo veiksmų padariniai įmonei. Šiuos ir kitus susijusius su tuo klausimus panagrinėkime plačiau.
Civilinio kodekso 63 straipsnyje sakoma, kad “fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus , išskyrus tuos sandorius , kurie dėl savo pobūdžio gali būti fizinių asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius sandorius , nurodomus įstatyme” (pvz., testamento sudarymas ). Atstovavimo santykius reguliuoja ne tik CK 63-76, 397-405 ir 473 straipsniai, bet ir atskiros Prekybos, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų bei kitų įstatymų normos.Atstovavimas apibrėžiamas kaip civilinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas – veikia vadovaudamasis duotais jam įgaliojimais kito asmens – atstovaujamojo – vardu ir taip sukuria jam teises bei pareigas santykiuose su...

Daugiau informacijos...