1. Saviugdos samprata.
Popietės ir rytmečiai-
proceso struktūra.
2. Auklėjimo
Vidinė auklėjimo proceso struktūra:
Veikdinamieji auklėjimo metodai
Savęs pažinimo metodai
3. Klasės auklėtojo auklėjamosios veiklos planavimas.
Rodomieji (teigiamų pvz. demonstravimas) auklėjimo metodai.
4. Auklėjimą reglamentuojantys principai.
Disputai-
5. Hodegetikos samprata.
Sakytiniai auklėjimo metodai
6. Pedagoginės situacijos auklėjime.
Vakarai ir vakaronės-
7. Mokinio ir jo šeimos pažinimo metodai, jų metodinis pagrindimas.
Metodai:
Konkursai-
Auklėjimo proceso ypatumai.
10. Klasės auklėtojo tikslai ir pagrindinės veiklos sritys.
Stimuliaciniai metodai.
11. Saviugdos metodai.
Šventės-
1. Saviugdos samprata.
Saviaukla yra sudėtinė auklėjimo dalis. Be saviauklos nėra auklėjimo – žmogaus dvasinės kultūros ugdymo. Dvasinė kultūra sąlygoja mokslo, meno, religijos, darbo vertybių parėmimas ir įkūnijimas elgesyje bei santykiuose su pasauliu. Kartu saviaukla yra specifinė žmogaus veikla, skirta savo dvasinio pasaulio tobulinimui peržengiant dvasinį skurdą, silpnybes, grūdinant sveikatą. Vis dėl to reikėtu pabrėžti, kad saviaukla iš esmės yra savo teigiamų savybių ugdymas, kitaip ji taptų savidarka. Ji gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė, daugiau ar mažiau sąmoninga, tikslinga bei orientuota.
Saviauklos sąlygos. Pagrindinė sąlyga yra poreikis. Saviauklos poreikis atsiranda kartu su savimonės pabudimu vaikui sąveikaujant su žmonių ir daiktų aplinka. Galima sakyti, kad saviauklos būtinumą sukelia savęs įtvirtinimo aplinkoje, savisaugos poreikis.
Tolydžio bręstant savimonė vis ryškiau atskleidžia žmogui savivaizdį ir savipratą, t.y. savo kūno, psichinių procesų ir savybių, būsenų ir elgesio sąvokinį, savęs supratimą ir vertinimą.
Savęs pažinimas vyksta tiriant savo kūną: jo dydį, formas, veidą, rankas, kitas kūno dalis, tikrinant fizinę jėgą, vikrumą, judesių greitį, gracingumą ir pan.ne mažiau domimasi ir psichiniu gyvenimu pačioje veikloje (simultaninė introspekcija), atlikus veiklą, po įvairių įvykių, prisiminus praeitį.
Savimonė –savojo Aš pažinimo ir vertinimo įrankis, bet ne tik įrankis. Gyvenimiškoji savimonės reikšmė yra ta, kad ji duoda kryptį saviraiškai konkrečioje situacijoje. Aš atsako už viską: už mintis ir elgesį, veiklą ir jausmus. Savimonė nėra žmogui duota iš šalies. Ji susiformuoja veikloje ir santykiuose su aplinka.
Saviauklos rūšys. Saviaukla galima skirti i dvi pagrindines rūšis: neįsisąmoninta ir įsisąmoninta.
Popietės ir rytmečiai- tai nepamokinės veiklos formos, kurių metu galima siekti pačių įvairiausių auklėjamųjų tikslų. Jų turinys gali būti įvairus, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pageidavimų ir nuo klasės auklėtojo kūrybingumo. Jų vedimui nėra specifiniu reikalavimų, tai laisvo pasirinkimo formos. Jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams geriau organizuoti romantiškų pavadinimų (gerųjų laumių šalyje, žyniuko pasaulyje) popietės. Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokiniams labiau tiks sveikatingumo, sportinės popietės. Girtinos yra darbinės popietės: gyvenvietės tvarkymo, medelių sodinimo. Prieš...
Šį darbą sudaro 3469 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!