Gyvybės vertė literatūroje (kalbėjimas)

Gyvybė – aukščiausia vertybė žemėje. Kiekvienas žmogus yra savaip unikalus, išsiskiriantis, talentingas, gebantis mąstyti, mylėti ir būti mylimas. Tiesa, ne kiekvienas sugeba taip mąstyti ir vertinti gyvybę kaip pridera. Šiandienos kalboje papasakosiu apie du visiškai skirtingus požiūrius į gyvybės vertę. Vienas iš jų priklauso XIX amžiaus publicistui, lyrinės prozos pradininkui, krikščioniškosios pasaulėjautos rašytojui Jonui Biliūnui. Jo kūryba pabrėžia, jog kiekviena gyvybė, nors ir menka, yra didžiausios vertės, o gyvybės atėmimas – didžiausias skausmas, kurį žmogus gali patirti. Na, o kitas požiūris į gyvybę, kuris, deja, yra liūdnas ir slegiantis, priklauso XX a. vidurio literatūros atstovui, profesoriui bei dramaturgui Baliui Sruogai. Jo romane „Dievų miškas“ aprašoma nacių koncentracijos stovyklos kasdienybė, kur gyvybė yra praradusi vertę, o stovyklos žmonės – tarsi žvėrys, pamiršę žmogiškumo pojūtį.
Gyvybė – svarbiausia vertybė, kurią kiekvienas žmogus turi puoselėti, gerbti ir saugoti. Tokį požiūrį mums siūlo Jonas Biliūnas. XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lietuvių lyrinės prozos pradininkas novelėse „Vagis“ ir „Kliudžiau“ atskleidžia žmogų slegiantį kaltės ir atgailos jausmą. Būdamas lyrinio pasakojimo lietuvių literatūroje pradininku, autorius atsisako realizmui būdingų bruožų: moralizavimo, išsamių aprašymų. Jis koncentravosi į autobiografišką, subjektyvų pasakojimą, kuriame pirmuoju asmeniu perteikiami intymesni išgyvenimai. Kadangi kūrinių veikėjas yra pasakotojas, o ne iš šalies įvykius stebintis asmuo, skaitytojas gali įsijausti į jo psichologines būsenas. Jono Biliūno kūryboje vaizduojamas žmogus nėra laisvas, tačiau geba priimti moralius, atsakingus sprendimus. Novelių veikėjai dažniau patiria skriaudą patys, nors kartais ją padaro ir kitiems – būtent taip nutinka novelėse „Kliudžiau“ ir „Vagis“. Tačiau ne neteisybė, o jos išgyvenimas yra pasakojimo pagrindas. Novelėje „Kliudžiau“ vaizduojama jauno berniuko skriauda padaryta nekaltai, vargšei katytei. Jautrios prigimties berniukas, pamatęs besikankinantį nuo skausmo gyvūnėlį, nesugebėjo to iškęsti ir tai paveikė jį visiems laikams. Iš pradžių jautęsis drąsus, berniukas iškart po šūvio pasijuto kaltas, neteisingai pasielgęs. Šis įvykis paskatino vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!