Gyvybės vertė lietuvių literatūroje

karo siaubą, gyvybės vertės klausimą kėlė Balys Sruoga. Įdomu matyti kaip žmones kyle iš XIX a.
tikėjimą bei išvaizdą.
Gyvybes verte ir jos atėmimas prilygsta sielos kančiai. Apie tai rašo Jonas Biliūnas garsiausiose savo
novelėse „Kliudžiau“. XX a. Pradžioje lietuvių literatūra tęsia XIX a. Realizmo ir romantizmo tradicijas,
bet ryškėja rašytojų pastangos ją moderninti. Bandyta realistinę literatūrą nuo socialinių temų
nukreipti į asmens psichologiją, žmogaus moralines prieštaras. Rašytojams svarbiausia atskleisti
veikėjų būsenas, reakcijas, todėl dažnai kūrinių veikėjai patys kalba apie save. Toks prozos
atsinaujinimas sietinas su Jono Biliūno kūryba. Svarbiausias Biliūno prozos savitumas – pasakojimas
pirmuoju asmeniu. Pats pasakotojas dalyvauja veiksme, prisimena vaikystės įvykius. Subjektyvus
kalbėjimas neretai primena išpažintį bei yra gerokai intymesnis už pasakojimą trečiuoju asmeniu.
Novelėje „Kliudžiau“ pagrindinis veikėjas yra vaikas, kuris pašovė bejėgę katytę. Vaikas katytę rado
patvoryje, sulysusią bei nelaimingą, todėl novelės herojus nusprendė, kad katytė yra niekam
nereikalinga. Pagrindinis veikėjas jautėsi lyg milžinas, kuris neišsigąstų net vilkų gaujos, nors pats
tebuvo tik antros klasės mokinys. Nusitaikęs į katytę, vaikas paleido strėlę, kuri įsmigo aukai. Katytę
pervėrė strėlė, vaiko širdį pervėrė šaltis. Kaip pats veikėjas sako: „Tai buvo vienintelis mano
gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...“ Novelės žmogus
neturėjo drąsos ištraukti strėlės iš aukos kūno. Šio poelgio vaikas nepamiršta, skaudi pamoka padėjo
suprasti, kad ir kitas kenčia, kad nežmoniška skriausti silpnesnį.
Deja, daugumas žmonių nesupranta, jog gyvybė tai vertybė. Dažnas iš mūsų žino, kad tik kažko
netekęs, įvertini tai, ką prarandi. Gaila, bet daug žmonių net turėję galimybę pažvelgti mirčiai į akis,
vis tiek nesupranta, kokia gyvybė svarbi. Akivaizdus pavyzdys yra Jurgis Savickis – lietuviu prozininku
novatorius, ekspresionistines poetikos novelių autorius, įvedęs i lietuviu literatūrą tradicija miesto
problematika, zaidybiska “rimtu” temų traktavimą, ironiška žvilgsnį i savo personažus ir grakštaus
stiliaus elegancija kaip esminius modernizmo elementus. Jurgio viena įdomiausiu pasakymu yra tai
kad ”pasaulis lyg teatras”, ir jo XX a pradžios novelė „Ad astra” yra puikus pavyzdys. Mes novelėje
stebimi pagrindini veikėja Dalba vieną dieną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!