Gyvensenos ir genetinių veiksnių ryšiai su dvynių antropometriniais rodikliais

ĮVADAS Daugelyje šalių pasiekęs epidemijos lygį ir vis dar augantis antsvorio ir nutukimo paplitimas skatina šalis imtis efektyvesnių kontrolės priemonių [1;2]. Lietuvoje antsvorio turi daugiau negu trečdalis (34,0 proc.), o nutukę yra 18,5 proc. suaugusiųjų [3]. Kūno svoris didėja, jeigu su maistu gaunamas energijos kiekis yra didesnis negu išeikvojamas fizinei veikai [1]. Energijos balansas yra reguliuojamas dalyvaujant genetiniams, elgesiniams ir aplinkos veiksniams. Mokslininkai nurodo, kad antsvoris ir nutukimas prisideda prie tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairūs piktybiniai navikai, atsiradimo, o tos ligos yra pagrindinės gyventojų mirties priežastys. Nutukimas taip pat susijęs su socialine stigmatizacija, diskriminacija, didėjančiomis valstybės išlaidomis sveikatos priežiūrai [4;5;6]. Kūno svoris ir kiti antropometriniai rodikliai yra stipriai veikiami gyvensenos. Tyrimais patvirtinta, kad fiziškai aktyvūs, daug vaisių ir daržovių vartojantys asmenys dažniau būna normalaus svorio [7]. Tuo tarpu asmenys, kurie yra fiziškai pasyvūs, dažnai užkandžiauja, vartoja daug greito maisto, saldžių gėrimų dažniau yra nutukę, turi antsvorį ir padidėjusią liemens apimtį [7;8;9]. Genetika taip pat veikia antropometrinius rodiklius. Patvirtinta, kad nutukimą skatinančioje aplinkoje kūno svoris padidėja greičiau ir labiau tiems asmenims, kurie turi genetinį polinkį nutukti. Tačiau aplinkos veiksniai šį polinkį nutukti gali modifikuoti. Pakankamas fizinis aktyvumas gali sumažinti nutukimo riziką, esant FTO geno modifikacijai, o skaidulomis gausi mityba gali slopinti apetitą ir sukelti sotumo jausmą, taip pat mažindama nutukimo riziką [10;11;12; 13]. Norint sumažinti antsvorio ir nutukimo paplitimą aktualu išsiaiškinti, kurie veiksniai turi didesnės reikšmės antropometriniams rodikliams. Tyrimui tikslingai pasirinkti dvyniai, nes tik naudojant klasikinį dvynių metodą galima įvertinti genetikos ir aplinkos įtaką antropometrinių rodiklių skirtumams. Šiame darbe bus aiškinamasi kaip mityba, fizinis aktyvumas ir genetika gali veikti antropometrinius rodiklius. Informacija apie antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnius būtina siekiant parengti ir efektyviai vykdyti profilaktines programas, kurios padėtų išvengti daugelio ligų ir neįgalumo, bei ilgiau išlaikyti sveikus žmones. Taip būtų sumažintos medicininės išlaidos, šalies patiriami ekonominiai nuostoliai dėl nepagaminto bendrojo vidaus produkto ir svarbiausia pagerinta žmonių gyvenimo kokybė. 1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas: Įvertinti gyvensenos ir genetinių veiksnių sąsajas su dvynių antropometriniais rodikliais Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti monozigotinių ir dizigotinių dvynių antropometrinius rodiklius; 2. Įvertinti antropometrinių rodiklių ir gyvensenos sąsajas su genetiniais veiksniais; 3. Nustatyti normalaus svorio ir antsvorio turinčių dvynių gyvensenos skirtumus; 4. Nustatyti gyvensenos veiksnių ryšį su antropometriniais rodikliais, atsižvelgiant į genetinius veiksnius. 2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1 Nutukimas kaip visuomenės sveikatos problema Per didelis kūno svoris (antsvoris ir nutukimas) vargina vis daugiau planetos gyventojų. Antsvorio ir nutukimo paplitimas daugelyje valstybių yra pasiekęs epidemijos lygį [1;2]. Siekiant įvertinti kūno svorį naudojamas kūno masės indeksas (KMI). KMI apskaičiuojamas kūno svorį (kilogramus) dalinant iš ūgio kvadrato (metrais). Toks svorio vertinimo metodas dažniausiai taikomas vertinti suaugusiųjų kūno svorį. Pagal PSO normalus suaugusiųjų kūno svoris yra tuomet, kai KMI yra tarp 18,5–24,9 kg/m2, kūno svoris per mažas – KMI 30 kg/m2 [14;15]. Nutukimas skirstomas į: I laipsnio nutukimą, kuomet KMI 30,0–34,9 kg/m2 , II laipsnio - KMI 35,0–39, 9 kg/m2 ir III laipsnio – KMI > 40,0 kg/m2. Vertinant vaikų kūno svorį naudojamos kitos KMI normos, kurios nustatytos atsižvelgiant į skirtumus tarp berniukų ir mergaičių bei į augimo procesą. Pilviniam nutukimui nustatyti yra matuojama juosmens apimtis. Pagal PSO pilvinis nutukimas yra nustatomas tuomet, kai moterų juosmens apimtis yra 80–88 cm, o vyrų - 94–102 cm [4;14]. Kūno svoris didėja, jeigu su maistu gaunamas energijos kiekis yra didesnis negu išeikvojamas fizinei veiklai [1]. Energijos balansas yra reguliuojamas dalyvaujant genetiniams, elgesiniams ir aplinkos veiksniams. Mokslininkai nurodo, kad padidėjęs kūno svoris neabejotinai yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių įtakojančių daugelio ligų atsiradimą [1;15]. Žmogui palaikant normalų kūno svorį, sumažėja rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, todėl pailgėja gyvenimo trukmė. Antsvoris ir nutukimas prisideda prie tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos bei įvairių formų vėžinių susirgimų, atsiradimo. Nutukimas taip pat susijęs su socialine stigmatizacija, diskriminacija, didėjančiomis valstybės išlaidomis sveikatos priežiūrai [4;5;6]. Tai ne tik lėtinių ligų, pablogėjusios gyvenimo kokybės, bet ir pirmalaikių mirčių priežastis. Hurt TR ir kt. tyrimas nurodo, kad vyrams ir moterims, kurių KMI didesnis negu 40 kg/m2 mirties rizika yra dvigubai didesnė (atitinkamai 2,58 ir 2,0 karto), lyginant su normalaus svorio asmenimis. Nutukusių moterų gyvenimo trukmė sutrumpėja 7 metais, o vyrų – 6 metais [6]. Palaikant kūno svorį normos ribose gyvenimo trukmė pailgėja. Padidėjusį kūno svorį turintiems dažnai sunku vaikščioti, bėgioti, jiems būdingas gilus ir dažnas kvėpavimas. Šiems asmenims sunkiau atlikti fizinius pratimus, jie greičiau pavargsta, labiau prakaituoja, dažniau jaučia nugaros ir kojų skausmus. Tokie žmonės dažniau serga degeneracinėmis sąnarių ligomis [1]. Juos dažnai vargina įvairūs hormoniniai sutrikimai. Nutukusieji dažniau serga tulžies pūslės akmenlige, gastroezofaginiu refliuksu, lytinės sistemos ligomis. Šie asmenys skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, insultu, ateroskleroze, miokardo infarktu, širdies veiklos nepakankamumu, išemine širdies liga). So Yeon Lim ir kitų autorių atlikto tyrimo duomenimis 52 proc. antsvorį ar nutukimą turinčių respondentų sirgo hipertenzija, tuo tarpu tarp normalų kūno svorį turinčių tokių buvo tik 37 proc. [16]. 2002 metų Respublikinio mitybos tyrimo duomenimis, tarp respondentų nurodžiusių, kad serga kraujotakos sistemos ligomis 36,0 proc. turėjo antsvorio ir 35,4 proc. buvo nutukę. Tarp nurodžiusių, kad jų kraujospūdis padidėjęs antsvorio turėjo 41,7 proc. respondentų [17]. Taigi, per didelis svoris neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Nutukusieji dažniau serga ir antrojo tipo diabetu [1;18]. Schneider H ir kt. tyrimas nurodo, kad 65–80 proc. naujų 2 tipo cukrinio diabeto atvejų yra nustatomi padidėjusį kūno svorį turintiems asmenims [18]. O antrojo laipsnio nutukimą (KMI >35 kg/m2) turintiems vyrams ir moterims, lyginant su normalų kūno svorį turinčiais, rizika susirgti šia liga padidėja net iki 20 kartų [19]. Vėžiniai susirgimai: tulžies pūslės, inkstų, stemplės, storosios žarnos, krūties, prostatos ir gimdos gleivinės, taip pat dažnesni turintiems padidėjusį kūno svorį [1;4;18]. Tiriant vyresnius negu 61 metų vyrus, pastebėta, kad nutukusiems ar antsvorio turintiems prostatos vėžio biopsijos mėginys yra dažniau teigiamas, lyginant su normalų KMI turinčiais (atitinkamai 35,4 proc., 38,1 proc. ir 26,1 proc.) [20]. Nutukę vyrai taip pat turi 50 proc. didesnę riziką mirti nuo tulžies pūslės vėžio. Per didelį svorį turinčioms moterims 50 proc. padidėja tulžies pūslės, inkstų, krūties bei gimdos kaklelio vėžių rizika, lyginant su normalaus kūno svorio moterimis [21]. Nutukimas taip pat yra siejamas ir su psichologinėmis problemomis. Stroputė D ir kt. atlikto tyrimo rezultatai nurodo, kad nutukę žmonės mažiau pasitiki savimi, jiems sunkiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, bendrauti su nepažįstamais, o taip pat jiems dažnesni nerimo ir depresijos simptomai [1;22]. Dėl per didelio kūno svorio galimas tokių asmenų pasyvumas socialiniame gyvenime. Dar vienas padidėjusio kūno svorio minusas – augančios išlaidos sveikatos priežiūrai. 15 Europos Sąjungos šalių tiesioginės ir netiesioginės išlaidos susijusios su nutukimu 2002 metais siekė 32 milijardus eurų . Įvairios šalys nurodo skirtingas išlaidas, skiriamas nutukimo sukeltų sveikatos problemų sprendimui. Europoje apytiksliai 2 – 7 proc. kiekvienos šalies sveikatos priežiūros biudžeto lėšų sunaudojama šių problemų sprendimui [1;23]. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 5,3 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų yra skiriama nutukusiems suaugusiems asmenims. Tiesioginėms su nutukimu susijusioms išlaidos 2001 metais Vokietija skyrė 0,3 proc., Švedija – 0,7 proc., o Suomija – 0,6 proc. bendro vidaus produkto [15]. Kalbant apie nutukimo sukeliamus nuostolius reikia nepamiršti ir netiesioginių išlaidų, tokių kaip: praleistos darbo dienos, neįgalumo išmokos, lėšos prarastos dėl priešlaikinių mirčių, taip pat sumažėjęs žmonių darbo našumas ir gyvenimo kokybė. Šios išlaidos kelis kartus viršija tiesiogines su nutukimu susijusias išlaidas. Nutukimas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra pasiekęs epidemijos lygį ir reikalauja imtis skubių veiksmų jį kontroliuojant. 2.2 Nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje Visame pasaulyje per didelį kūno svorį turi beveik du milijardai žmonių [24]. Tokių asmenų skaičius ypač išaugo per paskutinį dešimtmetį ir tapo pagrindiniu visuomenės sveikatos iššūkiu. Nutukimo problema stebima tiek išsivysčiusiose tiek ir besivystančiose pasaulio šalyse [25]. Šiuo metu greičiausiai nutukimas didėja besivystančiose pasaulio šalyse [5;24]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis daugiau negu 1,7 milijardo vyresnių nei 15 metų asmenų visame pasaulyje turi antsvorio. Nutukę yra daugiau negu 400 milijonų pasaulio suaugusiųjų [24;25]. Įvairiose Europos šalyse nutukimo paplitimas skiriasi. Moterų tarpe jis svyruoja tarp 5–23 proc., vyrų tarp 7-26 proc., priklausomai nuo šalies. Antsvorio turi 30–80 proc. Europos regiono suaugusiųjų [18;26]. Tarp moterų antsvorio paplitimas 28–78 proc., tarp vyrų 32–90 proc. PSO duomenimis didžiausias padidėjusio svorio paplitimas tarp Europos regiono gyventojų yra Albanijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Didžiojoje Britanijoje, o mažiausias – Uzbekistane [15]. Lyginant Europos šalis nustatyta, kad visose šalyse daugiau antsvorio turėjo vyrai, o nutukusių daugiau buvo tarp moterų. 2005 metais antsvoris nustatytas 59,3 proc. JAV gyventojų. Anot 2007 – 2008 metais JAV atlikto tyrimo, nutukusių asmenų skaičius čia siekia apie 73 milijonus [5]. To pačio tyrimo duomenimis, per dvejus metus (2007 – 2009) nutukusiųjų JAV padaugėjo 1,1 proc. Šveicarijos statistikos duomenimis 2007 metais šalyje buvo 37,3 proc. padidėjusį kūno svorį turinčių asmenų (29,2 proc. turėjo antsvorio ir 8,1 proc. buvo nutukę). Prieš dešimtmetį (1997 metais) padidėjusį kūno svorį turėjo 34,9 proc. asmenų (28,1 proc. turėjo antsvorio ir 6,8 proc. buvo nutukę) [18]. Tarp Suomijos suaugusiųjų 2009 metais nutukusių buvo 14,9 proc., antsvorio turėjo 34,4 proc. Daugiausiai nutukusių bei turinčių antsvorio buvo tarp suomių vyrų (atitinkamai 16,1 proc. ir 42,3 proc.). Suaugusių Latvijos žmonių gyvensenos duomenimis 2006 metais šiek tiek daugiau negu pusės (51,3 proc.) kaimyninės šalies gyventojų KMI buvo normalus. Beveik trečdalis šalies gyventojų turėjo antsvorio (29,6 proc.), nutukę buvo 15,9 proc. suaugusiųjų. Didesnė dalis nutukusių buvo tarp moterų (18,1 proc.) [27]. PSO duomenimis Estijoje 2004 metais antsvorio turėjo 32,0 proc. vyrų ir 25,7 proc. moterų, nutukę atitinkamai buvo 13,7 proc. ir 14,9 proc. Estijos gyventojų. Lenkijoje per didelis svoris 2000 metais nustatytas 56,7 proc. vyrų ir 48,6 proc. moterų [19]. 2008 metų suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis antsvoris nustatytas 34,0 proc. respondentų (44,5 proc. vyrų ir 26,4 proc. moterų), o nutukę buvo 18,5 proc. apklaustųjų (16,9 proc. vyrų ir 19,7 proc. moterų). Daugiausiai žmonių turinčių antsvorį ar nutukimą buvo 55 – 65 metų amžiaus grupėje. Skirstant pagal išsilavinimą daugiausiai žmonių su per dideliu KMI buvo aukštesnįjį (kolegijos) išsilavinimą turinčiųjų tarpe [3;28]. PSO duomenimis Lietuvoje 2002 metais per didelis svoris buvo 42,0 proc. moterų (27,0 proc. antsvoris ir 15,0 proc. nutukimas) ir 57,0 proc. vyrų (41,0 proc. antsvoris ir 16,0 proc. nutukimas) [15]. Respublikinio mitybos centro vykdyto tyrimo duomenimis 2001-2002 metais Lietuvoje nutukusių žmonių buvo 15,1 proc. (14,5 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų). Šis tyrimas nurodo, kad daugiausiai nutukimas paplitęs tarp 50-64 m. amžiaus vyrų ir moterų (atitinkamai 17,3 proc. ir 23,0 proc.) [17]. Jeigu antsvorį ir nutukimą turinčių asmenų skaičius toliau tendencingai augs, 2015 metais antsvorio turės 2–3 milijardai, o nutukę bus 700 milijonų suaugusiųjų [29]. Kartu su augančiu per didelį svorį turinčių asmenų skaičiumi padidės ir sergamumas įvairiomis lėtinėmis ligomis, bei lėšos skiriamos sveikatos priežiūrai. 2.3 Mitybos ir fizinio aktyvumo įtaka nutukimo paplitimui Kūno svoris yra įtakojamas daugelio veiksnių [24]. Kaip pagrindiniai gyvensenos veiksniai įtakojantys svorį nurodomi: sumažėjęs fizinis aktyvumas ir netaisyklinga mityba. 2.3.1 Fizinis aktyvumas ir nutukimo paplitimas Fizinis aktyvumas - kūno svorį reguliuojantis veiksnys. Jis padeda mažinti riebalų kaupimąsi žmogaus kūne, stiprina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei nervų sistemas. Judrūs asmenys dažnai turi mažesnį kūno svorį lyginant su nejudriais. Jiems retesnė visceralinio nutukimo rizika, kuri siejama su daugeliu kitų lėtinių ligų [6]. Tyrimai nurodo, kad fizinis aktyvumas teikia džiaugsmo, suteikia energijos ir pagerina bendrą organizmo būklę. Fizinis aktyvumas gerina medžiagų apykaitą, bendrą sveikatos ir emocinę būklę [22;30]. Fizinis pasyvumas gali būti per didelio kūno svorio, osteoporozės, kraujagyslių reguliacinių mechanizmų sutrikimų priežastimi [31]. Mažas fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas su nuotaikos sutrikimais, nerimu, depresija ir bloga bendra savijauta [22;30;32]. Daugumos sveikatos sutrikimų galima išvengti palaikant pakankamą fizinį aktyvumą. PSO suaugusiems rekomenduoja judėti bent 30 min. per dieną, taip kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų [33]. Didinant fizinių pratimų intensyvumą didėja ir jo teigiamas poveikis sveikatai. Williamson DF. ir kt. tyrimo duomenimis asmenys, kurie nurodė, kad jų fizinis aktyvumas yra nedidelis buvo reikšmingai labiau linkę priaugti svorio. Fiziškai pasyviems tiriamiesiems kūno svoris padidėdavo iki 13 kg, per tirtą dešimtmetį [6]. Stebint tiriamuosius trumpiau, 2 metus, taip pat pastebėti reikšmingi skirtumai tarp fiziškai aktyvių ir pasyvių svorio pokyčių. Asmenims, kurie per 24 valandas išeikvodavo nedaug energijos (mažiaus negu 200 kcal.) tikimybė priaugti mažiausiai 7,5 kg. buvo 4 kartus didesnė, lyginant su tais, kurie išeikvodavo daugiau negu 200 kcal. [6]. Taip pat pastebimas tiesioginis ryšys tarp prie televizoriaus praleidžiamo laiko bei KMI ir liemens apimties padidėjimo [34]. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis Lietuvoje gyvenančių žmonių fizinis aktyvumas svyruoja. Tyrimai nurodo, jog ankščiau didėjusi laisvalaikiu besimankštinančių žmonių dalis pradėjo mažėti. 2004 m. 30,3 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų nurodė, kad laisvalaikiu mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis [35]. Tuo tarpu, 2008 metais tokį mankštinimosi dažnį nurodė tik 20,0 proc. vyrų ir 22,0 proc. moterų [28;3]. Daugiausiai respondentų nurodė, kad tik kelis kartus per metus ar rečiau laisvalaikiu mankštinasi bent 30 min., kad suprakaituotų ir padažnėtų kvėpavimas (22,7 proc.) [3]. Judamą darbą nurodė dirbantys šiek tiek mažiau negu trečdalis respondentų (27,7 proc.), tuo tarpu daugiausiai asmenų dirbo daugiausiai sėdimą darbą (34,1 proc.) arba sėdimą ir/ar stovimą darbą (34,1 proc.). Dauguma respondentų (83,1 proc.) per darbo dieną nurodė sėdintys daugiau negu 3 val.(180 min.) [3]. Dažnas sėdėjimas darbo metu ir mažas laisvalaikio fizinis aktyvumas reikšmingai įtakoja kūno svorio didėjimą [30]. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys dažniau siejami su pasyviu gyvenimo būdu: jie turi mažiau laisvalaikio, dažnai jų fizinis aktyvumas būna darbinis, o jų finansinė padėtis ir socialinė aplinka retai kada sudaro palankias sąlygas didinti fizinį aktyvumą [36;37]. Dar viena fizinio pasyvumo priežastis – per mažai žinių apie fizinio aktyvumo naudą. Pastebima, kad Lietuvoje ir pasaulyje fiziškai aktyvių asmenų palaipsniui mažėja, o tai prisideda prie augančio nutukusių asmenų skaičiaus. 2.3.2 Mityba ir nutukimo paplitimas Mityba. Mokslininkų įrodyta, kad fizinis aktyvumas nėra vienintelis veiksnys, kuris įtakoja kūno svorį. Su mityba gautas didelis energijos kiekis, nesunaudojamas fizinei veiklai sudaro energijos disbalansą, neišnaudota energija palaipsniui gali sąlygoti nutukimo atsiradimą [30]. Subalansuota ir reguliari mityba įtakoja harmoningą vystymąsi, stiprina fizinius ir protinius sugebėjimus. Netinkamai maitinantis sumažėja atsparumas ligoms. Tyrimai rodo, jog nesveika mityba gali lemti viršsvorį ir nutukimą, taip pat padidina kraujotakos sistemos, bei įvairių lėtinių neinfekcinių ligų riziką [38]. Mityba, gausi riebalų bei cukraus yra susijusi su padidėjusiu kūno svoriu [6;15]. Greitas maistas, geriausias nesveikos mitybos pavyzdys, nes jis gausus kalorijų, o taip pat ir trans riebalų rūgščių. Vadera BN atlikto tyrimo metu nustatyta, kad gausus greito maisto vartojimas įtakoja KMI ir liemens apimtį. Tarp tų, kurie greito maisto valgė dažniau negu 4 kartus per savaitę antsvorio turėjo 26 proc., tarp jo nevalgančių - 20 proc. [7]. Davis B ir kt. tyrimu nustatyta, kad studentai, nuo kurių namų greito maisto restoranai buvo ne toliau kaip 1,5 km atstumu turėjo didesnę riziką nutukti ar turėti antsvorio [39]. Taigi šie studentai greitą maistą valgė dažniau. Mokslininkai taip pat patvirtina, kad egzistuoja ryšiai tarp saldžių gėrimų, fruktozės ir kūno svorio didėjimo [8;9]. Kiekvienas papildomas šių gėrimų vartojimas reikšmingai padidina nutukimo riziką. Reikšmingai daugiau per didelio svorio asmenų buvo ir tarp tų, kurie užkandžiaudavo tarp valgių, lyginant su to nedarančiais (atitinkamai 31,5 proc. ir 20,7 proc.) [7]. Dažnai užkandžiaujant organizmas nuolat gauna papildomos energijos, kurios neišeikvojus didėja svoris. Mažas pajamas gaunančių asmenų mityba, lyginant su dideles pajamas gaunančiais, yra kaloringesnė, turinti mažesnius kiekius vitaminų ir mineralinių medžiagų t.y nesveikesnė. Jie dažniau vartoja mėsą, rečiau vaisius ir daržoves, dažniau susiduria su sunkumais pasirenkant kokybišką maistą, taip pat rečiau negu dideles pajamas gaunantys pusryčiauja [7;40;41]. Per paskutiniuosius 50 metų sparčiai kito apsirūpinimo maistu sistema, padidėjo maisto įvairovė ir rečiau jaučiamas prekių stygius. Kartu su pagerėjusiu produktų prieinamumu padidėjo ir suvartojamo maisto kiekis (nuo 2400 kcal – 1971 iki 2789 kcal. – 2002). JAV suvartojamos energijos kiekis padidėjo 2-10 proc. [6;38]. Taip pat pastebima, kad mažesnės, didelės energinės vertės, mažai maistingų, greitai paruošiamų, didelių porcijų, produktų kainos paskatina juos gausiau vartoti. Lyginant įvairių produktų vartojimą skirtinguose Europos regionuose pastebėta, kad 2000/2004 metų duomenimis Vidurio Europoje vienas asmuo iš grūdinių kultūrų produktų, vaisių, daržovių, žuvies ir jūros produktų, augalinių aliejų gauna daugiau kalorijų lyginant su Šiaurės ir Centrinės Europos gyventojais. Šiems gyventojams būdingesnis retas saldumynų ir cukraus vartojimas [41]. Lietuva - Vidurio Europos valstybė. Stebint šalyje atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad pastaraisiais dešimtmečiais mūsų šalies gyventojų mityba gerėja. Norint įvertinti ar mityba yra tinkama atsižvelgiama į vaisių ir daržovių, neriebaus pieno bei augalinių riebalų vartojimą. Prie nesveikos mitybos priskiriamas retas vaisių ir daržovių vartojimas bei dažnas gyvulinių riebalų vartojimas. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimo metu nustatyta, kad 2007 metais Lietuvos gyventojų maisto davinyje buvo per didelė iš riebalų (>40 proc.) ir baltymų (>16 proc.) gaunamos energinės vertės dalis, tuo tarpu iš angliavandenių - per maža ( 30 kg/m2. Tolimesnei analizei suformuotos dvi KMI grupės. Per mažo ir normalaus svorio respondentai priskirti normalaus svorio grupei, o turintys antsvorio ir nutukimo– antsvorio grupei. Sociademografinių charakteristikų vertinimas. Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: 18–24 metų, 25–34 metų ir vyresnių negu 34 metų. Pagal gyvenamą vietą respondentai suskirstyti į dvi grupes. Asmenys, kurie nurodė, kad gyvena miestelyje, rajono centre arba kaime buvo priskirti gyvenančių kaime grupei, kiti – gyvenančių mieste grupei. Pagal išsilavinimą respondentai suskirstyti į tris grupes. Pradinį, nebaigtą vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turintys asmenys priskirti vidurinio ir žemesnio išsilavinimo, aukštesnįjį ir aukštąjį (kolegijos) išsilavinimą turintys - kolegijos, o universitetinį išsilavinimą - universitetinio išsilavinimo grupei. Pagal šeiminę padėtį respondentai suskirstyti į vedusių/ištekėjusių (vedęs (ištekėjusi) arba nesusituokusių (išsiskyręs (-usi), nevedęs (netekėjusi) ir našlys (-ė)) grupes. Fizinio aktyvumo vertinimas. Pagal atsakytus į 7 klausimą: „Kuris teiginys geriausiai apibūdina Jūsų darbą (veiklą)?“ respondentai suskirstyti į daugiau sėdimo (daugiausia sėdimas darbas; sėdimas ir/ar stovimas darbas, šiek tiek vaikštoma, kilnojama, nešiojama) ir daugiau judamo (judamas darbas, kai daug vaikštoma, kai kilnojama, nešiojama; sunkus fizinis darbas) darbo grupes. Pagal atsakymus į klausimą: „Kiek minučių per dieną Jūs einate arba važiuojate dviračiu į darbą ir atgal (į abi puses)?“ respondentai buvo suskirstyti į tuos, kurie eina ar važiuoja mažiau negu 15 min. per dieną ir tuos, kurie per dieną eina arba važiuoja 15 min. ir daugiau. Atsižvelgiant į mankštinimosi dažnį laisvalaikiu respondentai suskirstyti į dvi grupes. „Kasdien“; „4–6 kartus per savaitę“ ir „2–3 kartus per savaitę“ laisvalaikiu besimankštinantys asmenys priskirti grupei - mankštinasi 2 ir daugiau kartų per savaitę. Mažiau negu 2 kartus per savaitę besimankštinančių grupei priskirti, tie dvyniai kurie nurodė, kad laisvalaikiu mankštinasi - „kartą per savaitę“, „2–3 kartus per mėnesį“, „kelis kartus per metus ar rečiau“; „negaliu mankštintis dėl ligos ar neįgalumo“. Respondentai, kurie į klausimą: „Ar lankote kokius nors sportinius užsiėmimus (treniruotes)?“ nurodė, kad „taip, lankau bent kartą per savaitę“ arba „taip, lankau rečiau“ buvo priskirti treniruotes lankančiai grupei, o likusieji – treniruočių nelankančiai grupei. Pagal savo fizinio pajėgumo vertinimą respondentai suskirstyti į gero („labai geras“, „geras“) ir patenkinamo („patenkinamas“, „blogas“, „labai blogas“) fizinio pajėgumo grupes. Mitybos vertinimas. Respondentai, kurie nurodė, kad pusryčiauja „6–7 dienas per savaitę“ buvo priskirti kasdien pusryčiaujančių grupei. Rečiau negu 6 dienas per savaitę pusryčiaujančių grupei priskirti dvyniai, kurie nurodė, kad pusryčiauja „3–5 dienas“, „1–2 dienas“, „rečiau arba niekada“. Pagal atsakymus į klausimą: „Ar valgote daugiau esant įtampai ar negatyvioms emocijoms?“ respondentai suskirstyti į dvi grupes: valgančių esant įtampai („dažnai“ ir „kartais“) ir nevalgančių („niekada“). Tolimesnei analizei pagal maisto produktų vartojimo dažnį (31 klausimas) respondentai buvo suskirstyti į dvi arba tris grupes priklausomai nuo produkto. Pagal saldžių gaivinamųjų gėrimų, limonado vartojimą respondentai suskirstyti į dvi grupes: keletą kartų per savaitę („keletą kartų/d.“, „kasdien“, „keletą kartų/sav.“) ir keletą kartų per mėnesį ir rečiau (“1–4 k./mėn.“, „niekada“). Pagal šviežių daržovių, salotų, košių ir dribsnių, šviežių vaisių ir uogų bei saldumynų (šokolado, saldainių ir kt.) vartojimą respondentai suskirstyti į tris grupes: kasdien („keletą kartų/d.“, „kasdien“), keletą kartų per savaitę („keletą kartų/sav.“) ir keletą kartų per mėnesį ir rečiau (“1–4 k./mėn.“, „niekada“) vartojančių grupes. Atsižvelgiant į mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingus įpročius, MZ dvyniai buvo suskirstyti į dvi grupes: turintys vienodus įpročius, pavyzdžiui abu dvyniai lanko treniruotes arba abu treniruočių nelanko ir turintys skirtingus įpročius, pavyzdžiui, vienas dvynys treniruotes lanko, o kitas - nelanko. 3.4. Statistinė analizė Gauti anketų duomenys buvo suvesti ir apdoroti naudojantis programiniu paketu SPSS 13.0 for Windows. Ryšiui tarp kokybinių požymių vertinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Ryšiams tarp vidurkių nustatyti buvo naudojamas One-Way ANOVA testas (jei buvo daugiau nei dvi grupės) arba Stjudento t testas. Analizuojant ryšius tarp kiekybinių požymių buvo naudotas Pearsono koreliacijos koeficientas, o tarp kokybinių – Spearmano koreliacijos koeficientas. Statistinių hipotezių reikšmingumui vertinti buvo pasirinktas p0,05 lyginant monozigotinius su dizogotiniais; p>0,05 lyginant vyrus su moterimis Analizuojant rezultatus rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vyrų ir moterų ūgio, svorio bei liemens apimties vidurkių (4.1.2 lentelė). Respondentai vyrai vidutiniškai už moteris buvo aukštesni 15 cm., sunkesni 15 kg., jų liemens apimtis buvo didesnė 5 cm. Tarp vyrų ir moterų KMI vidurkių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Lyginant MZ dvynių antropometrinių rodiklių vidurkius su tos pačios lyties DZ dvyniais, reikšmingi skirtumai rasti tik tarp vyrų ūgio vidurkių (MZ vyrų ūgio vidurkis 181,9±5,9 cm., DZ vyrų – 182,1±4,4 cm.) (p0,05 lyginat monozigotinių ir dizigotinių dvynių porų antropometrinių rodiklių skirtumus Kito dvynių tyrimo metu buvo analizuoti ryšiai tarp MZ ir DZ dvynių KMI pokyčių. Tarp kartu gyvenančių MZ dvynių KMI skirtumų (kg/m2) koreliacijos koeficientas buvo 0,62, tarp gyvenančių atskirai – 0,40, tarp DZ dvynių atitinkamai 0,36 ir 0,21 [65]. Šio tyrimo metu taip pat pastebėta, kad MZ dvynių antropometrinių rodiklių skirtumai yra mažesni. Taip pat buvo analizuota ar paveldimumas yra susijęs su gyvensena. Nustatyti reikšmingi ryšiai tarp visų MZ dvynių porų fizinio aktyvumo įpročių (4.2.3 lentelė). MZ dvynių Spearmano koreliacijos koeficientas buvo reikšmingai didesnis lyginant su DZ. Labiausiai buvo susijęs MZ porų dvynių mankštinimosi dažnis laisvalaikiu (koreliacijos koeficientas – 0,621). Nelson MC ir kt. tyrimo metu taip pat nustatyti reikšmingai didesni ryšiai tarp MZ dvynių fizinio aktyvumo įpročių. Koreliacijos koeficientas tarp MZ dvynių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo buvo 0,56, tarp DZ porų – 0,41. Tuo tarpu DZ dvynių koreliacijos koeficientas buvo didesnis pagal per savaitę pasyviai praleidžiamas valandas (atitinkamai 0,32 ir 0,40) [60]. Didesni koreliacijos koeficientai tarp MZ dvynių porų fizinio aktyvumo įpročių parodo, kad genetika turi įtakos ne tik antropometriniams rodikliams bet ir gyvensenai. 4.2.3 lentelė. Spearmano koreliacijos koeficientas tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių porų atitinkamų fizinio aktyvumo įpročių Fizinio aktyvumo įpročiai MZ DZ Laikas, kurį dvyniai eina į darbą ir atgal pėsčiomis 0,579** -0,089 Mankštinimosi dažnis laisvalaikiu 0,621** 0,479** Treniruočių lankymas 0,535** 0,364* Fizinio pajėgumo vertinimas 0,598** 0,249 *p 15 min./d) pėsčiomis arba dviračiu į darbą ir atgal vykdavo 80,0 proc. MZ dvynių ir 63,3 proc. DZ dvynių. Laisvalaikiu vienodu dažnumu mankštinosi (4 kartus) per dieną valgė 87,5 proc. MZ ir 66,6 proc. DZ dvynių. 72,5 proc. MZ ir 56,6 proc. DZ dvynių turėjo vienodus valgymo esant įtampai (abu valgė arba abu nevalgė esant įtampai) ir valgymo prieš miegą (abu valgė likus 1 val., 2 val. ar 3 val. iki miego) įpročius. Mažiausiai išsiskyrė MZ ir DZ dvynių pusryčiavimo dažnis. Pusryčius vienodu dažnumu (kasdien arba 0,05 lyginant su dizigotiniais 4.2.2 Pav. Monozigotinių ir dizigotinių dvynių turinčių tuos pačius mitybos įpročius dalis. Alų tokiu pačiu dažnumu (bent kartą per savaitę, kelis kartus per mėnesį arba kelis kartus per metus) vartojo reikšmingai daugiau MZ dvynių, lyginant su DZ (atitinkamai 75,0 proc. ir 46,6 proc.) (p0,05). Reikšmingų skirtumų priklausomai nuo lyties nenustatyta (4.3.1 pav). χ2 =0,006; lls=1; p>0,05 moterims; χ2 =1,01; lls=1; p>0,05 vyrams 4.3.1 pav. Antsvorio dažnis priklausomai nuo darbo pobūdžio ir lyties Vaikščiojimas yra viena iš fizinio aktyvumo formų, kuri gali padėti kontroliuoti kūno svorį [74]. 2008 metų Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis į darbą mažiau kaip 15 min. per dieną eidavo arba važiuodavo dviračiu 64,4 proc. (68,8 proc. vyrų ir 55 proc. moterų) respondentų [3]. Tyrimo metu analizuojant atsakymus į klausimą „Kiek minučių per dieną Jūs einate arba važiuojate dviračiu į darbą ir atgal (į abi puses)?“ nustatyta, kad į darbą daugiau kaip 15 min. eina arba važiuoja dviračiu 53,6 proc. dvynių (50,9 proc. moterų ir 62,5 proc. vyrų). Normalaus kūno svorio grupės respondentai reikšmingai dažniau nurodė einantys arba važiuojantys į darbą daugiau kaip 15 min., lyginant su antsvorio grupe (atitinkamai 59,6 proc. ir 32,3 proc.) (p0,05 vyrams 4.3.2 pav. Antsvorio dažnis atsižvelgiant į ėjimo pėsčiomis į darbą trukmę priklausomai nuo lyties Per eilinę dieną dvyniai pėsčiomis vidutiniškai nueidavo 3,64±2,7 km. (moterys - 3,57±2,5 km., vyrai - 3,84±3,5 km.) (4.3.1 lentelė). Kitchen P ir kt. tyrimo duomenimis normalaus svorio respondentai turi 1,1 karto didesnę tikimybę pėsčiomis eiti daugiau laiko lyginant su antsvorio turinčiais [69]. Šio tyrimo duomenimis normalaus svorio grupės respondentai per eilinę dieną pėsčiomis vidutiniškai nueidavo 3,72±2,6 km, o antsvorio grupės respondentai - 3,32±3,2 km. (p>0,05). Respondentai per dieną vidutiniškai sėdėdavo 6,9±2,8 val. (moterys 7,1±2,9val., vyrai - 6,3±2,2 val.) (4.3.1 lentelė). 4.3.1 lentelė. Sėdėjimo laiko bei nueito atstumo vidurkiai priklausomai nuo KMI ir lyties. Antsvoris Normalus svoris Iš viso Vyrai Moterys Iš viso: Vyrai Moterys Iš viso: Vyrai Moterys Iš viso: Sėdėjimo laikas per įprastinę darbo dieną (val.) 6,9±3,2 6,7±2,6 6,8±3,0* 6,1±2,1 7,2±2,9 7,0±2,8 6,3±2,2 7,1±2,9 6,9±2,8 Nueitas atstumas pėsčiomis per eilinę dieną (km.) 3,7±4,0 3,1±2,9 3,3±3,2 3,9±3,3 3,6±2,4 3,7±2,6 3,8±3,5 3,5±2,5 3,6±2,7 *p0,05 moterims; χ2 =1,01, lls=1; p>0,05 vyrams 4.3.3 pav. Antsvorio dažnis atsižvelgiant į mankštinimosi dažnį laisvalaikiu ir lytį Į klausimą ar lankote kokius nors sportinius užsiėmimus (treniruotes) teigiamai atsakė mažiau negu pusė (40,0 proc.) respondentų. Vyrai reikšmingai dažniau negu moterys nurodė lankantys treniruotes (atitinkamai 56,3 proc. ir 35,2 proc.) (p0,05). Antsvorio paplitimas tarp treniruotes lankančių moterų buvo 13,2 proc., o tarp vyrų – 22,2 proc. (4.3.4 pav.). Nelankančių grupėje atitinkamai 22,9 proc. ir 42,9 proc. vyrų. χ2 =1,47, lls=1; p>0,05 moterims; χ2 =1,56, lls=1; p>0,05 vyrams 4.3.4 pav. Antsvorio dažnis atsižvelgiant į sportinių užsiėmimų lankymą priklausomai nuo lyties Dažniausios priežastys, dėl kurių dvyniai nesportavo buvo: neturiu laiko (25,9 proc.) ir judu pakankamai (15,8 proc.). Dėl sveikatos sutrikimų nesportavo 2,2 proc. dvynių. Statistiškai reikšmingai dažniau dėl sveikatos sutrikimų nesportavo antsvorio turintys respondentai (6,5 proc. antsvorio ir 0,9 proc. normalaus svorio grupės) (p0,05) (4.3.2 lentelė). Košes arba dribsnius beveik trečdalis (32,1 proc.) respondentų nurodė valgantys keletą kartų per savaitę. Antsvorio ir normalaus svorio grupėse šių produktų vartojimas buvo panašus. Vyrų tarpe košes arba dribsnius keletą kartų per savaitę vartojo 40,6 proc., o moterų tarpe – 29,6 proc. respondentų (4.3.2 lentelė). Kitų autorių atiliktų tyrimų rezultatai nurodo, kad normalaus svorio respondentai suvartoja statistiškai reikšmingai daugiau daržovių lyginant su antsvorio grupe. Taip pat tai, kad vartojant vaisius ir daržoves bent 1–3 kartus per savaitę galima sumažinti antsvorio riziką, kai tuo tarpu kartu su didėjančiu kepto maisto bei greito maisto vartojimo dažniu, antsvorio tikimybė didėja. Valgiusių greitą maistą >4 kartus/sav. grupėje, antsvorio turėjo 1,2 karto daugiau respondentų, lyginant su greito maisto nevartojančiais [7]. Atliktame tyrime gauti priešingi rezultatai, jog antsvorio turinčių respondentų kartu su didėjančiu greito maisto vartojimo dažniu mažėjo. Šie rezultatai galbūt priešingi nes tirti dvyniai buvo jauno amžiaus, taigi tarp jų mažesnis antsvorio paplitimas. Taip pat tikėtina, jog antsvorio turintys dvyniai ankščiau dažnai vartodavo nerekomenduojamus produktus (saldumynus, greitą maistą), o padidėjus svoriui šių produktų vartojimą pradėjo riboti. 4.3.2 lentelė. Normalaus svorio ir antsvorio turinčių dvynių mitybos įpročių palyginimas Įpročiai Moterys Vyrai Iš viso Normalaus svorio Su antsvoriu Normalaus svorio Su antsvoriu Normalaus svorio Su antsvoriu Valgydami dažnai žiūri tv/ skaito 29,9 42,9 27,3 50,0 29,4* 45,2 Valgo esant įtampai 59,8* 81,0 27,3* 70,0 53,2* 77,4 Dažnai skaito informaciją apie maisto produktų energetinę vertę 11,5 23,8 13,6 40,0 11,9* 29,0 Kasdien vartojo saldumynus 23,0 14,3 22,7 10,0 22,9* 12,9 Niekada nevalgė greito maisto 21,8* 57,1 4,5* 30,0 18,3* 48,4 Kasdien vartojo šviežius vaisius ir uogas 21,8 23,8 27,3 30,0 22,9 25,8 Kasdien vartojo šviežias daržoves, salotas 42,5 23,8 59,1 30,0 39,4 32,3 Košes ir dribsnius vartojo keletą kartų per savaitę 31,0 23,8 40,9 40,0 33,0 29,0 *p0,05 moterims 4.3.6 Pav. Moterų skirstymas pagal rūkymo įprotį atsižvelgiant į KMI Antsvorio turintys vyrai rūkė reikšmingai dažniau lyginant juos su normalaus svorio respondentais. Niekada nerūkė 77,3 proc. normalaus svorio ir beveik keturis kartus mažiau (20,0 proc.) antsvorio turinčių respondentų (4.3.7 pav.). Kasdien rūkė 30,0 proc., rūkė anksčiau, bet metė - 50,0 proc. antsvorio turinčių vyrų. Normalaus svorio vyrų tarpe atitinkamai 18,2 proc. ir 4,5 proc. χ2 =11,81, lls=2; p0,05 alus, χ2 =0,40, lls=2; p>0,05 vynas/šampanas, χ2 =0,27, lls=1; p>0,05 moterims 4.3.8 Pav. Moterų, vartojančių alų ir vyną bent kartą per savaitę, o stiprius alkoholinius gėrimus - bent keletą kartų per mėnesį, dalis atsižvelgiant į KMI. Antsvorio grupės vyrai alkoholinius gėrimus gėrė šiek tiek dažniau, lyginant su normalaus svorio grupe, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta. Alų bent kartą per savaitę gėrė 20,0 proc. antsvorio ir 13,6 proc. normalaus svorio grupės vyrų. Stipriuosius alkoholinius gėrimus kelis kartus per mėnesį gėrė atitinkamai 80,0 proc. ir 59,1 proc. vyrų. χ2 =1,12, lls=2; p>0,05 alus, χ2 =4,83, lls=2; p>0,05 vynas/šampanas, χ2 =1,33, lls=1; p>0,05 vyrams 4.3.9 Pav. Vyrų, vartojančių alų ir vyną bent kartą per savaitę, o stiprius alkoholinius gėrimus - bent keletą kartų per mėnesį, dalis atsižvelgiant į KMI. Pajari M ir kt. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tarp alkoholinių gėrimų nevartojančių respondentų nutukimo dažnis buvo mažesnis. Tarp vyresnių nei 20 metų vyrų, nutukę buvo 3,6 proc. tų, kurie alkoholinių gėrimų niekada negėrė, 5,7 proc. tų, kurie gėrė bent kartą per savaitę ir 4,1proc. tarp alkoholinius gėrimus gėrusių bent kartą per mėnesį. Moterų tarpe nutukimo paplitimas atitinkamai buvo 2,7 proc., 5,1 proc. ir 2,7 proc. [71]. Atliktame tyrime reikšmingų skirtumų tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir svorio nenustatyta, nes tyrimo respondentai buvo jauno amžiaus, taigi tikėtina, kad jie rečiau turi antsvorio, o taip pat ir rečiau vartoja alkoholinius gėrimus. Apibendrinant galima teigti, kad rasta nedaug ryšių tarp dvynių kūno svorio ir fizinio aktyvumo. Antsvorio paplitimas buvo mažesnis tarp moterų einančių į darbą ilgiau nei 15 min. Daugiau ryšių nustatyta tarp respondentų kūno svorio ir valgymo įpročių. Antsvorio turintys dvyniai dažniau valgė 4 kartus per dieną, taip pat valgė esant negatyvioms emocijoms ar įtampai, valgio metu žiūrėjo televizijos programas arba skaitė nei normalaus svorio dvyniai. Tačiau dvyniai, kurių svoris buvo per didelis, labiau domėjosi maisto produktų ženklinimo informacija, rečiau valgė saldumynus ir greitą maistą. Analizuojant žalingų įpročių sąsajas su kūno svoriu, nustatyta, kad tarp antsvorį turinčių respondentų buvo daugiau rūkančių ir metusių rūkyti vyrų nei tarp normalaus svorio vyrų. 4.4 Gyvensenos veiksnių ryšiai su antropometriniais rodikliais, atsižvelgiant į genetinius veiksnius Norint nustatyti, ar gyvensena įtakoja antropometrinius rodiklius nepriklausomai nuo genetinių veiksnių, buvo analizuota, ar skirtumai tarp MZ dvynių svorio ir KMI yra susiję su jų gyvensenos skirtumais. Svorio ir KMI skirtumai tarp MZ dvynių buvo didesni tarp turinčių nevienodus fizinio aktyvumo įpročius, tačiau tik dvynių ėjimo pėsčiomis arba važiavimo dviračiu trukmė į darbą per dieną buvo reikšmingai susijusi su KMI skirtumais (4.4.1 lentelė). Tarp dvynių, kurie abu nurodė, kad eina į darbą > negu 15 min. arba 0,05). Tarp tų, kurių mankštinimosi dažnis buvo vienodas (abu nurodė, kad mankštinosi 0.05). Tai, kad skirtumai buvo didesni tarp porų, kurios pasirinko vienodus atsakymo variantus, nurodo kad svoris stipriai buvo veikiamas ne tik gyvensenos ir genetikos, bet ir kitų veiksnių, pvz. suvalgomo maisto kiekio. Tarp dvynių, kurie abu turėjo vienodus skaitymo ant pakuočių pateiktos informacijos apie maisto produktų sudėtį įpročius, svoris vidutiniškai skyrėsi - 4,23±3,30 kg., o KMI 1,14±1,25 kg/m2. Kai tuo tarpu tarp porų, kurių įpročiai skyrėsi - 8,90±12,5 kg. ir 3,53±4,39 kg/m2 (p0,05 lyginant su poromis, kurių įpročiai skyrėsi Svorio ir KMI skirtumai buvo didesni tarp vienodą alaus, vyno ir šampano vartojimo dažnį nurodžiusių dvynių, lyginant su tais, kurių įpročiai skyrėsi. Tarp dvynių, kurie abu nurodė, kad alų geria bent kartą per savaitę arba rečiau svoris skyrėsi 6,36±7,73 kg., KMI – 2,07±2,85 kg/m2 (4.4.4 lentelė). Tuo tarpu tarp dvynių, kurių alaus vartojimo dažnis skyrėsi atitinkamai 3,38±4,46 kg. ir 1,34±1,60 kg/m2. Tarp dvynių, kurie abu nurodė, kad geria vyną arba šampaną bent kartą per savaitę svoris skyrėsi 6,25±7,67 kg., o KMI - 2,02±2,76 kg/m2. Tarp tų, kurie abu nurodė, kad rūko arba nerūko KMI skyrėsi 1,78±2,69 kg/m2, o tarp tų, kurių rūkymo įpročiai skyrėsi - 2,51±2,58 kg/m2. 4.4.4 lentelė. Svorio ir KMI skirtumai tarp vienodus ir skirtingus atsakymo variantus pasirinkusių MZ dvynių porų, priklausomai žalingų įpročių. Žalingas įprotis Svorio skirtumų (vid.±sd.) KMI skirtumų (vid.±sd.) Vienodas įprotis Skirtingas įprotis Vienodas įprotis Skirtingas Įprotis Rūkymas 5,85±7,19 6,53±7,68 1,78±2,69 2,51±2,58 Alaus vartojimas 6,36±7,73 3,38±4,46 2,07±2,85 1,34±1,60 Vyno/ šampano vartojimas 6,25±7,67 4,50±3,71 2,02±2,76 1,40±2,05 Stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas 5,32±5,79 8,46±11,0 1,66±2,09 2,93±4,09 p>0,05 lyginant su poromis, kurių įpročiai skyrėsi Apibendrinant galima pasakyti, kad rasta nedaug statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vienodus ir skirtingus gyvensenos įpročius turinčių dvynių, nors nustatytos tendencijos, kad dvynių kūno svoris ir KMI labiau skiriasi, jei gyvensenos įpročiai yra skirtingi. KMI skirtumai buvo reikšmingai susiję tik su dvynių ėjimo pėsčiomis arba važiavimo dviračiu trukme per dieną ir su ant pakuočių pateiktos informacijos skaitymu. Svorio skirtumai buvo reikšmingai susiję tik su ant pakuočių pateiktos informacijos apie maisto produktų sudėtį skaitymu. Skirtumai buvo didesni tarp skirtingus gyvensenos įpročius turinčių dvynių, kas nurodo, kad gyvensena stipriai veikia analizuotus antropometrinius rodiklius. IŠVADOS 1. Antsvorio paplitimas tarp dvynių vyrų buvo 31,3 proc., tarp moterų – 19,4 proc. Antsvoris buvo panašiai paplitęs tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių porų. Jis dažniau nustatytas vyresnio amžiaus ir turintiems kolegijos išsilavinimą respondentams. Tik trečdalis antsvorį turinčių vyrų teisingai įvertino savo kūno svorį, teigdami, kad jis yra padidėjęs. 2. Monozigotinių dvynių antropometriniai rodikliai ir gyvensenos įpročiai buvo susiję labiau nei dizigotinių dvynių. Monozigotiniai dvyniai dažniau turėjo vienodus fizinio aktyvumo, mitybos ir žalingus įpročius nei dizigotiniai. 3. Antsvorio paplitimas buvo susijęs su gyvensenos įpročiais. Dvyniai, einantys į darbą pėsčiomis >15 min., rečiau turėjo antsvorio. Nustatytos tendencijos, kad antsvoris buvo mažiau paplitęs tarp lankančių sportinius užsiėmimus ar laisvalaikio metu besimankštinančių dvynių. Antsvorio turintys dvyniai dažniau valgė bent 4 kartus per dieną, esant negatyvioms emocijoms ar įtampai, valgio metu žiūrėjo televizijos programas ar skaitė nei normalaus svorio dvyniai. Tačiau dvyniai, kurių svoris buvo per didelis, labiau domėjosi maisto produktų ženklinimo informacija, rečiau valgė saldumynus ir greitą maistą. Tarp antsvorį turinčių respondentų buvo daugiau rūkančių ir metusių rūkyti vyrų nei tarp normalaus svorio. 4. Kūno svorio ir kūno masės indekso skirtumai buvo didesni tarp skirtingus gyvensenos įpročius turinčių monozogotinių dvynių, kas rodo, kad gyvensena turi poveikio analizuotiems antropometriniams rodikliams. KMI skirtumai buvo reikšmingai susiję su dvynių ėjimo pėsčiomis arba važiavimo dviračiu trukme per dieną, KMI ir svorio skirtumai - su ant pakuočių pateiktos informacijos skaitymu. Kiti antropometrinių rodiklių skirtumai tarp vienodus ir skirtingus gyvensenos įpročius turinčių dvynių nebuvo statistiškai reikšmingi, matomai, dėl per mažo tiriamųjų skaičiaus. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 1. Skleisti informaciją apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo naudą sveikatai; 2. Skatinti bendrosios praktikos gydytojus, pristatyti antsvorio ir nutukimo turintiems pacientams, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas; 3. Visuomenės sveikatos biurų sveikatos stiprinimo specialistus skatinti organizuoti kuo daugiau renginių plačiajai visuomenei, kurie būtų skirti fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos mokymui. 4. Jau vaikystėje formuoti sveikos mitybos įpročius. Skatinti tėvus sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviais, taip sudarant palankias sąlygas mokinių sveikos gyvensenos formavimuisi. 5. Plačiau skleisti informaciją apie mokslinio Dvynių centro veiklą. LITERATŪRA 1. Vaisvalavičius V. Antsvorio epidemiologinė situacija Lietuvoje ir jo kontrolės galimybių pirminėje sveikatos priežiūroje vertinimas: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2006. 2. World Health Organization. Obesity and overweight. Fact sheet N0311 March 2011. [Cited 2011 May 20]. Available from: . 3. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Veryga A ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2008. Kaunas; 2009. 4. Guh DP, Zhang W, Bansback N, Amarsi Z, Birmingham CL, Anis HA. The incidence of co-morbidities related to obesity and overweight: A systematic review and meta-analysis. BioMed Central 2009;9:88. 5. U.S Department of health and human services. Vital Signs: State-Specific Obesity Prevalence Among Adults — United States, 2009. Morbidity and Mortality Weekly Report 2010;59(30):951–955. 6. Hurt RT, Kulisek C, Buchanan LA, McClave SA. The Obesity Epidemic: Challenges, Health Initiatives, and Implications for Gastroenterologist. Gastroenterology & Hepatology 2010;6(12):780–792. 7. Vadera BN, Yadav SB, Yadav BS, Pasrmar DV and Unadkat SV. Study on obesity and Influence of Dietary Factors on the Weight Status of an Adult Population in Jamnagar City of Gujarat: A Cross-Sectional Analytical Study. Indian Journal of community Medicine 2010;35(4):482–486. 8. Raben A, Vasilaras TH, Moller AC, Astrup A. Sucrose compared with artificial sweeteners: different effects on a libitum food intake and body weight after 10 wk of supplementation in overweight subjects. The American Journal of Clinical Nutrition 2002;76:721–729. 9. Bray GA, Nielsen SJ, Popkin BM. Consumption of high-fructose corn syrup in beverages may play a role in the epidemic of obesity. The American Journal of Clinical Nutrition 2004;79:537–543. 10. Andreasen CH, Stender-Petersen KL, Mogensen MS. Low physical activity accentuates the effect of the FTO rs9939609 polymorphism on body fat accumulation. Diabetes 2008;57:95–101. 11. Rampersaud E, Mitchell BD, Pollin TI, et al. Physical activity and the association of common FTO gene variants with body mass index and obesity. Archives of Internal Medicine 2008;168:1791–1797. 12. Vimaleswaran KS, Li S, Zhao JH, et al. Physical activity attenuates the body mass index-increasing influence of genetic variation in the FTO gene. The American Journal of Clinical Nutrition 2009;90:425–428. 13. Blundell JE, Lawton CL, Cotton JR, Macdiarmid JI. Control of human appetite: implications for the intake of dietary fat. Annual Review of Nutrition 1996;16:285–319. 14. World Health Organization. What ir overweight and obesity? [Cited 2011 March 10]. Available from:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!