Gyvenimas ir mirtis vienuoliktos klasės literatūroje

Įvadas Mano kurso kartojimo projekto tikslas yra prisiminti 11-tos klasės kurso medžiagą. Darbo rašymo eigoje išmoksiu atsirinti kūrinius pagal gyvenimo ir mirties temą, grupuoti kūrinius pagal aspektus bei naudotis tyrimine medžiaga. Temą atskleisiu ir išanalizuosiu remiantis sąsiuvinyje sukonspektuota 11-tos klasės kurso medžiaga, metodiniais mokytojos siūstais kūrinių ir rašytojų konspektais ir literatūros kritikų parašytais rašto darbais. 2 užduotis. Išsiaiškinti pasirinktos temos reikšminių žodžių prasmes. Iš privalomo autorių sąrašo pagal pavyzdį išrinkti tuos, kurių kūriniuose atskleidžiama pasirinkta tema (turi būti bent penki kūriniai). Gyvenimas – 1. Buvimas, egzistavimas 2. Gyvenamoji vieta, buveinė, sodyba. Mirtis – 1. Gyvenimo nutrūkimas 2. Žūtis, žlugimas Viljamas Šekspyras tragedija „Hamletas“. Adomas Mickevičius poema „Vėlinės“. Adomas Mickevičius baladė „Romantika“. Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Maironio eilėraštis „Išnyksiu kaip dūmas“. Hamletas renkasi gyvenimą arba mirtį kovojant už tiesą. Gustavas nebenori gyventi ir nusižudo, nes jo mylimoji išteka už kito vyro. Mergina nori mirti, kad galėtu būti su savo mylimuoju. Aukštuomenė yra skatinama ir saugoti gimtąją kalbą, nes kalba yra tautos išgyvenimo garantas. Lyrinis subjektas bijo, kad niekas neprisimins po jo mirties. 3 užduotis. užduotis. Aspektų pasirinkimas. Pagal pavyzdį sugrupuoti autorių kūrinius, suformuluoti teiginius ir iš jų pasirinkti 2-3, kurie atskleidžia skirtingus pasirinktos temos aspektus. Pagalvoti, kokios galimos aspektų sąsajos. Asmuo/šeima Tauta / tėvynė / valstybė / pasaulis Maironio eilėraštis „Išnyksiu kaip dūmas“. – Kiekvienas individas nori būti nepamirštas po savo mirties. Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. – Tauta turi puoselėti savo gimtąją kalbą , nes tautos egzistavimas yra kalba. Viljamas Šekspyras tragedija „Hamletas“. – Daugumai žmonių būnant sunkioje padėtyje pradingsta noras gyventi, o mirtis tampa lengviausiu būdas išspręsti problemas. Adomas Mickevičius poema „Vėlinės“. – Asmenys patyrę išdavystę panyra į gilią depresija, dėl kurios atsiranda noras nusižudyti. Mickevičius baladė „Romantika“. – Netekus mylimo žmogaus dauguma asmenų praranda norą gyventi ir nori mirti, kad galėtu būti su savo mylimuoju. 4 užduotis. Užduotis. Atsirinkus 2-3 privalomus autorius pagal pavyzdį užpildyti lentelę. Kūrinio autorius Autorių pristatantis sakinys - perifrazė Pasirinkti kūriniai / kūrinių epizodai 1. Adomas Mickevičius Romantizmo epochos poetas rašęs lenkų kalba. Poema „Vėlinės“. (IV dalis) 2. Mikalojus Daukša Renesanso epochos kūrėjas, vertėjas ir lietuviu kalbos puoselėtojas. Eilėraštis „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. 5 užduotis. Rasti mokslinės-kritinės ir kitokios medžiagos apie Adomo Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybos kontekstus, jo darbų svarbą šiandien. Formuluoti probleminius klausimus, žymėtis pastabas, padėsiančias rašyti referatą (kiekvienam rašytojui rasti bent dvi papildomos medžiagos straipsnio ištraukas). Mokslinių-kritinių darbų ištraukos Komentarai "Vėlinių" IV dalis yra anų laikų lenkų poezijos unikumas. Niekad prieš tai erotinės meilės jausmas nebuvo atvaizduotas taip stipriai ir jautriai, taip teisingai. Niekad meilė dar nebuvo atvaizduota kaip fatalinė, naikinanti metafizinė galybė, galinti nuvesti ligi beprotystės ir savižudybės. Ir niekad pagaliau paskiri tos meilės momentai, fazės, konfliktai, jos pakilimas ir nusiminimas, laimė ir kentėjimas, džiaugsmas ir skausmas, jautrumas ir neapykanta nebuvo taip giliai žmogiškai aptarti. Toji dalis betgi negalima būtų pavadinti drama, tai, tikriau tarus, sudramintas nelaimingo įsimylėjėlio monologas; monologas, turis daugiau jėgos nei scenos iš II dalies. Manfred Kridl. Adomas Mickevičius. Kodėl stiprus ir jautrus erotinis meilės jausmas nebuvo atvaizduojamas ankstesnėje literatūroje? "Adomas ir Marilė veržte veržėsi vienas prie kito, labai brangino savo ryšį. Poetas, galima sakyti, maitinosi tos negalimos meilės dovana. Meilė Marilei buvo jam skausmo, kančios, bet kartu ir įkvėpimo šaltinis", – teigė L.Matonienė. 1822 m. žiemą Juozapo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje A.Mickevičius išleido savo kūrybos rinkinio "Poezija" I tomą. Rinkinys buvo skaitomas Vilniaus ir Kauno salonuose, pastebėtas ir Varšuvoje, žmonės stvarstė jį vienas kitam iš rankų. XIX a. pirmojoje pusėje kūrėjai nereiškė savo jausmų atvirai. O A.Mickevičius analizavo kiekvieną savo meilės Marilei niuansą, atskleisdamas visą jausmų skalę, jį apėmusią lengvą beprotystę. Jo eilės tapo tikra sensacija, atvedusia į pripažinimą. Jūratė Kielė. Kokia Vilniaus Romeo ir Džuljetos meilės istorija? Vėlinių lyrinis subjektas Gustavas ir Adomas Mickevičius patyrė nelaimingą meilę, abiejų mylimosios ištekėjo už kitų vyrų. 6 užduotis. Rasti mokslinės-kritinės medžiagos apie Mikalojaus Daukšos gyvenimą ir kūrybos kontekstus, jo darbų svarbą šiandien. Formuluoti probleminius klausimus, žymėtis pastabas, padėsiančias rašyti referatą. Mokslinių-kritinių darbų ištraukos Komentarai Lenkiškoje „Postilės“ pratarmėje M. Dauk­ša išaukštino lietuvių kalbą, pabrėžė jos svarbą tautos išlikimui ir Lietuvos valstybingumui. Jis sakosi nenorįs peikti svetimų kalbų mokėjimo, „tik peikiu savo lietuviškos kalbos apleidimą, paniekinimą ir beveik pametimą“. Ir galiausiai pasakomi garsieji sakralieji žodžiai, vėliau pavadinti „patriotiniu manifestu“ lietuvių kalbai: „Juk tautos laikosi ne žemės derlingumu, ne apdarų įvairumu, ne apylinkių smagumu, ne miestų ir pilių tvirtumu, bet vien vartojimu savo gimtosios kalbos, kuri kelia ir stiprina pilietiškumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Eugenija Ulčinaitė. Mikalojus Daukša. Lietuvių kalba, tauta ir tikėjimas Kodėl Daukšos sakralieji žodžiai tapo patriotiniu manifestu? XVI a. Varniuose, savo kukliuose provincijos namuose, kanauninkas Mikalojus rašė: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją — sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją,— užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“ . Prof. Zigmas Zinkevičius rašo, jog ši prakalba — tai gimtosios kalbos teisių manifestas, neturintis sau lygių ekvivalentų. Ne tik meilė kalbai, bet ir iškeltas tautos klausimas. Anot M.Daukšos, tautą sudaro trys dalys — tėvų žemė, papročiai ir kalba. Jurgita Gustytė – Ivinskienė. Mikalojaus Daukšos „Postilės“ kodai. Kalba išlaiko žmonių ryšį, ji yra politiškumo pagrindas, kodėl gimtąją kalbą reikia saugoti. Šaltinių bibliografija: • Adomas Mickevičius. Vėlinės. Vilnius: Vaga, 1976 • Mikalojus Daukša. Postilė. Vilnius: Tyto alba, 2009 • Eugenija Ulčinaitė. Mikalojus Daukša. Lietuvių kalba, tauta ir tikėjimas (2022 rugsėjo 18d.) https://literaturairmenas.lt/atmintis/eugenija-ulcinaite-mikalojus-dauksa-lietuvi-kalba-tauta-ir-tikejimas • Jūratė Kielė. Kokia Vilniaus Romeo ir Džuljetos meilės istorija? https://m.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/kokia-vilniaus-romeo-ir-dzuljetos-meiles-istorija-901115 • Jurgita Gustytė – Ivinskienė. Mikalojaus Daukšos „Postilės“ kodai. (2022 rugsėjo 18d.) http://www.kalvotoji.lt/2019/10/12/mikalojaus-dauksos-postiles-kodai/ • Manfred Kridl. Adomas Mickevičius. (2022 rugsėjo 18d.) https://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=5978%3Apa&catid=365%3A10-gruodis&Itemid=414

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!