Gimtosios kalbos išaukštinimas Lietuvos literatūroje (kalbėjimas)

Gimtosios kalbos išaukštinimas Lietuvos literatūroje

Gimtosios kalbos aukštinimas yra ypatingai išsiskiriantis bruožas lietuvių literatūroje Renesanso epochoje. Ši tendencija buvo stipriai įtakota tuo metu dominavusių humanistinių idėjų, kurios pabrėžė žmogaus intelekto ir kūrybinių sugebėjimų reikšmę. Gimtosios kalbos, kaip vertybės, puoselėjimas pasireiškia pirmuosiuose lietuviškuose literatūros kūriniuose, tokiuose kaip XVI a. Mažojoje Lietuvoje išleista pirmoji lietuviška knyga – reformato Martyno Mažvydo „Katekizmas“, ir pirmoji lietuviška knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – kontrreformacijos atstovo Mikalojaus Daukšos „Postilė“.

Abu autoriai, Mažvydas ir Daukša, savo kūriniuose propaguoja lietuviškos rašytinės tradicijos svarbą. M. Daukša savo ,,Postilės“ prakalboje pabrėžia šios idėjos įgyvendinimo svarbą, argumentuodamas tai per gamtos dėsnius ir žmogaus prigimtį - humanistinę prigimties teoriją. Jis tvirtina, kad kalba yra įgimta, o žmogaus prigimtis atspindi visuotinę Dievo sukurtos tvarkos harmoniją. Žmogus nepaisydamas savo kalbos, sulaužo prigimties tvarką ir sukelia chaosą. Daukša taip pat pabrėžia valstybinės kalbos svarbą, siūlydamas lietuvių kalbą naudoti visose gyvenimo sferose ir netgi pasiūlydamas ją pakeisti į oficialią valstybės dokumentų kalbą. Mažvydo ,,Katekizmas“ lietuviškoje prakalboje galima išskirti kitokias svarbias lietuvių kalbos aukštinimo priežastis. Mažvydas buvo protestantas, kuris propagavo tikėjimo sklaidą tautinėmis kalbomis. Tačiau to meto katalikiškoje Lietuvoje raštija buvo prieinama tik lotynų, lenkų ir rusų kalbomis. Jo prakalboje raginama skaityti knygas, kadangi tikėjimo tiesos daugeliui žmonių prieš tai buvo nepasiekiamos be tarpininko, t. y. dvasininko. Be to, ,,Katekizmą“ sudarė pirmasis lietuviškas abėcėlės elementorius, skirtas žmonėms mokytis skaityti. Taigi, galima teigti, kad abu autoriai pradėjo lietuviškų raštų tradiciją, tačiau jų atsiradimo motyvai skyrėsi: Mikalojus Daukša akcentavo valstybinį ir visuomeninį kontekstą, o Martynas Mažvydas religinį. Kalbant apie lietuviškos kalbos aukštinimą, ,,Katekizmas“ ir ,,Postilė“ yra dvi svarbios literatūrinės atmainos, kurios prisidėjo prie lietuviškos raštijos plėtros. Šie kūriniai padėjo sukurti pamatus lietuvių literatūrai ir kalbai. Jie ne tik skatino žmones mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai, bet ir pabrėžė gimtosios kalbos svarbą ne tik religinėje, bet ir valstybinėje, visuomeninėje bei tautos tapatybės srityse.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!