Gerumas teigiama charakterio dorovinė savybė, suponuojanti daugelį kitų jo bruožų, išreiškiančių žm.gerą valią. Ši savybė pasireiškia giliu sąžinės, pareigos ir atsakomybės jausmu, palankumu ir jautrumu kitam žmogui, pasirengimu jam padėti, visuomeninių interesų gerbimu, pilietiškumu.
Gerumas – tai žmogaus dvasios dorumas, širdies šiluma, vidinis grožis.
Gerumas – viena iš svarbiausių žmogiškumo apraiškų,, nejautrumo, bukumo, šiurkštumo, abejingumo priešybė.
Žmogaus gerumas nėra charakterio silpnumas ar visuotinis atlaidumas. Jis neįmanomas be patvaraus idėjiškumo, principingumo. Gerumas neatsiejamas nuo aktyvios kovos už gėrį, pasireiškiančios nesitaikstymu su blogiu.
Kiekvieno žmogaus gerumas nėra absoliutus.Žmonių skirstymas į gerus ir blogus yra tik santykinis, nes tas pats žmogus gali būti ir gėrio, ir blogio reiškėjas, turi ir gerų, ir blogų savybių. Be abejo, žmogaus gerų ir blogų bruožų santykis būna skirtingas: didesnis arba mažesnis. Tačiau absoliučiai gerų, kaip ir absoliučiai blogų, žmonių faktiškai beveik nebūna. Paprastai kiekvienas geras žmogus turi ir neigiamų bruožų, panašiai, kaip ir blogas turi kažkiek ir teigiamų savybių. Kiekvieno žmogaus gerumas sukuriamas ir didinamas įveikiant jo negatyvius charakterio bruožus ir įtvirtinant savybes.
Gerumas tarsi viršesnė, kitoms toną duodanti, versmės vaidmenį atliekanti šeimos dvasinė vertybė. Ji labiausiai tenkina visų šeimos narių troškimu, sąlygoja visų jų veiklą, pergali jų pažiūrose, santykiuose ir elgsenoje blogio apraiškas. Gerumas yra bene dažniausiai tiek šeimoje, tiek auklėjime bei pedagogikoje išbandytas metodas, garantuojantis visko darną, susiklausymą. Jis kuria šiltą atmosferą, spartina asmenybės brendimą, su jo pagalba įveikiamos savo ir kitų ydos.
Tiesa, doros mokslas rodo didesnę atidą gėrio analizei, vis ja apsiribojamas ir palikdamas nuošaliau gerumą.
Nėra atidi gerumui ir pedagogika. Nors joje gerumui palankių pastebėjimų galima būtų apsčiau prirankioti, bet jie fiksuojami tarsi pakeliui, tik kitas problemas keliant ir sprendžiant. Antai auklėjimo teorijoje mokinių dorovinė pozicija bandoma aiškinti per žmogiškumo ir kolektyviškumo vertybes. O žmogiškumo aptartis savo ruožtu išskleidžiama per jautrumą, atsakingumą, kuklumą, kolektyviškumą, savikritiškumą… Tyik ne per gerumą. Nors pedagogikoje taikomas aksiologinis požiūris, bet dažniausiai už borto lieka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!