Gera fiziologijos teorija

Ląstelių dirglumas, signalų perdavimas ląstelėse ir tarp jų.
Kiekvieno gyvo audinio ląstelė gali reaguoti į įv.išorinius ir vidinius dirgiklius, t.y. tai yra dirglumo savybė.
Dirglumas- bendra biologine savybe būdinga visoms gyvoms ląstelėms ir audiniams. Dirglumas pasireiškia sustiprėjus arba susilpnėjus medž.apykaita ir būtent dėl dirglumo ląstelėse kaupiasi ir išsiskiria atitinkami medž.apykaitos produktai.
Dirglumo aukštesnė pakopa jaudrumas-ląstelių gebėjimas reaguoti elektriniu impulsu į elektrinius,cheminius,mechaninius veiksnius.
Jaudriosiosląstelės-neuronai,raumenines ląstelės ir sekrecines ląsteles.
Šiose ląstelėse dirginimas pasiekia atitinkamą slenkstį(dydį), vyksta staigus elektrinio potencialo pakitimas arba impulsas vad. veikimo potencialu. Jaudrių ląst.viduje ir išorėje susidaro kintantys elektriniai potencialai vad.biopotencialais. Kurie yra aiškinami membraninio potencialo ir NaK siurblio teorija. Ramybės arba membraninis potencialas lemia netolygus jonų pasiskirstymas abipus membranos ir selektyvus jonų laidumas. Pati ląstelės membrana yra pusiau pralaidi, todėl ne visos medžiagos gali patekti ir išeiti į ir iš ląstelės. Tai priklauso nuo medž.elektr. kūvio,dydžio ir pačios membranos būklės. Taigi dėl šių membranos savybių ląstelės viduje yra daugiau neigiamų jonų, o išorėje – teigiamų(ramybės būklėje).
Kalio jonai dėl koncentracijos ingridianto iš ląstelės vidaus pro membraną praeina 100k. lengviau negu Na jonai. Ląstelės paviršiuje susikaupia daugiau teigiamą krūvį turinčių jonų, o jos viduje daugiau organinių ir neorganinių junginių kurie sudaro neigiamą krūvį. Ramybės metu jonai nuolat juda pro membraną, dėl 1.koncentracijos gradiento 2.elektrinio krūvio.Esant tokiai ląstelių būklei, ramybės metu vyksta pasyvus K j judėjimas iš ląstelės, o Na j juda į ląstelę. Vieno ciklo metu Nak siurblys perneša 3Na j iš ląstelės citoplazmos į ląstelės išorę ir 2 K j iš išorės į ląst.vidų. Šie jonai pernešami prieš koncentracijos gradientą, todėl siurblys naudoja ATF energiją.
Refleksas-atsakas į dirginimą per CNS.
Dirgiklio poveik->Receptorius->įeinantys n>CNS->išein.n->elektorius
Sudėtingiems refleksams reikalingos galvos smegenys, o nesudėt. užtenka ir nugaros smegenų. Klasifikacija: įgimti(susiformuoja embrioninėje stadijoje(ryjimas,čiulpimas,šlapinimasis ir t.t.) ir įgyti (susidaro įgimtų refleksu pagrindu).
Skiriami pagal receptoriaus vietą, kurią dirginant sukeliamai refleksai: 1)Ekstrorecepciniai – norint juos gauti, turime dirginti receptorius, esančius išorėje:skonio,uoslės t.t. 2)Interorecepciniai r,juos sukelia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!