Organinių liekanų masės dirvos paviršiuje

Žmogaus poveikis biosferai: Dar ne taip seniai dauguma žmonių, žvelgdami į veržlią mokslinės techninės pažzangos epocha, praktiškai negalvojo apie galimus neriboto gamtos išteklių naudojimo padarinius, apie biosferos likimą. Daugumos planetos regionų biocenozės darosi skurdesnės ir greičiau pažeidžiamos. Biosfera nevisur jau gali pati apsivalyti, todėl jos apsauga yra viena iš svarbiausių dabarties problemų (svarbiausios taikos ir mitybos problemos), nuo kurios sekmingo sprendimo priklauso žmonijos ekonominė ir socialinė raida ir visuomenės materialinė gerovė. Dažnai žmogus, neapdairiai naudodamas gamtos turtus, sukuria sau pačiam pavojingą situaciją.
V.Raškauskas Bendroji ekologija VILNIUS “MOKSLAS” 1991 228 psl.
Primityvioje žemdirbystėje žmogus ar žmonių bendruomenė gamtos resursus naudojo tik savo ar savo genties reikalams. Jis rinko ir naudojo reikalingus maistui augalus: vaisius, lapus, šaknis nedideliame areale netoli savo būsto ar klajojimo maršruto. Didžioji dauguma iš dirvos paimtų paimtų augalų maisto medžiagų galiausiai taip ir likdavo minėtose arealų ribose. Visai kitokią žmonių įtaką aplinkai turėjo palaipsniui intensyvėjusio žemės dirbimo plėtra, sėslaus žmonių gyvenimo būdo paplitimas, bendruomenių susidarymas ir valstybių atsiradimas.
Petras Lazauskas, Vytautas Pilipavičius Agroekologija „Mokomoji knyga“ AKADEMIJA 2008 25 psl.
Organinės medžiagos dirvožemyje, veikiamos gyvūnų, mikroorganizmų, deguonies ir vandens, virsta humusu. Humusas yra sudėtingas kompleksinis junginys, glaudžiai susijungęs su dirvožemio mineraline dalimi. Humusas yra pagrindinis dirvos derlumo faktorius.Augalų liekanas, patekusias į dirvožemį arba ant jo paviršiaus, skaido mikroorganizmai, kurie jas naudoja kaip energijos ir maisto šaltinį. Suirusios organinių medžiagų liekanos skyla į paprastus mineralinius junginius. Dalį šių junginių mikroorganizmai visiškai mineralizuoja, o jų skilimo produktus pasisavina nauja augalų karta. Kitą dalį sunaudoja heterotrofiniai mikroorganizmai (naudojantys kitų organizmų pagamintas organines medžiagas) ir sintetina antrinius baltymus, riebalus, angliavandenius ir kitus junginius, iš kurių susidaro jų plazma. Trečioji dalis – tarpiniai irimo produktai – virsta specifiniais, sudėtingais, didelės molekulinės masės junginiais – humusinėmis rūgštimis. Šis procesas vadinamas humifikacija, jo veiksniai yra deguonis, vanduo ir mikroorganizmų fermentai. Mūsų velėniniuose ir jauriniuose dirvožemiuose humuso kiekis svyruoja nuo 1,5...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!