Senėjimas – natūralus procesas, kurio kulminacija – biologinė mirtis, užbaigia žmogaus gyvenimą. Tačiau ne visada biologinis amžius atitinka tikrąjį amžių. Kiekvienas turime du amžius – kalendorinį (tai prabėgę metai po gimimo) ir biologinį, kuris parodo, kaip žmogus jaučiasi ir koks senas yra iš tiesų. Kad prailgintume biologinį amžių, būtina sugrįžti prie sveiko gyvenimo pagrindų: sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, mažinti stresą, kokybiškai ilsėtis. Kita vertus, vieni žmonės sensta anksčiau, o kiti – vėliau.
Senatvės neišvengsi. Tačiau nei mūsų gyvenimo trukmė, nei senėjimo tempai nėra griežtai apibrėžti. Šiuos dalykus iš dalies galime valdyti. Galima ilgai neleisti prasidėti senėjimo procesui ir pasireikšti jo nemaloniems padariniams. Mes negalime atsukti savo biologinio laikrodžio atgal, tačiau gal yra galimybė priversti jį tiksėti lėčiau. Šiame darbe pasistengsiu aprašyti biologinio senėjimo sampratą, aptarti senejimo teorijas, bei nustatyti biologinio senėjimo priežastis.
Žmogaus ir kitų rūšių individų senėjimą tiria mokslas, vadinamas gerontologija. Jos dalis yra ląstelės gerontologija arba biogerontologija, kurios tikslas yra išaiškinti, kokių molekulinių mechanizmų efektyvumo praradimas sukelia ląstelių ir viso organizmo senėjimą. Ląstelių senėjimas, šalinimas ir audinių atnaujinimas yra natūralus procesas, kuris nuolat vyksta ir jauname organizme. Tam tikru laipsniu senėjimą lemia įvairių audinių ląstelių senėjimas ir jo sukelti jų veiklos sutrikimai, tačiau viso organizmo senėjimas priklauso ir aukštesnio organizacinio lygmens veiksnių.
Nuo senėjimo ypatumų priklauso organizmų rūšims būdinga skirtinga gyvenimo trukmė. Atsižvelgiant į akivaizdžių senimo požymių atsiradimą tam tikru gyvenimo tarpsniu, skiriamos tris senėjimo atmainos: normalus, pagreitintas ir pirmalaikis senėjimas. Dažniausias yra normalus senėjimas, kuris prasideda pasibaigus vaisingo gyvenimo tarpsniui. Labai retą pirmalaikį senėjimą (nesulaukus brandos) ir pagreitintą (ankstesnį ir greitesnį nei normalų) senimą lemia genetiniai veiksniai.
Jei senėjimas yra susijęs su ląstelių skaičiaus mažėjimu, kyla klausimas ar neįmanoma pakeisti prarastų ląstelių naujomis? Pasirodo, kad viena iš priežasčių, trukdanti mums būti nemirtingais, slypi ląstelių dalijimosi mechanizme. Ilgą laiką manyta, kad ląstelės dalijasi neribotai, tačiau tai buvo klaida. Amerikiečių biologai Leonard Hayflick...
Šį darbą sudaro 2873 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!