Maisto medžiagų rezorbcijos procesas ir jo reikšmė

 Vilniaus pedagoginis uneversitetas Sporto sveikatos fakultetas Maisto medžiagų rezorbcijos procesas ir jo reikšmė Darbą atliko Darbą tikrino: Doc. Dr. D. Vencius Vilnius,2010 Įvadas Rezòrbcija [lot. resorptio]: žodžio reikšmė: pakartotinis sugėrimas, įsiurbimas; medžiagų įsiurbimas į kraują ir limfą iš virškinamojo trakto. Maisto medžiagų rezorbcija – sudėtingas procesas. Jį sudaro fiziniai – cheminiai ir fiziologiniai mechanizmai. Rezorbcija – tai aktyvus fiziologinis procesas, kuriame dalyvauja plonųjų žarnų epitelio mikrogaureliai. Membraninio virškinimo metu į galutinius skilimo produktus suskaidytos maisto medžiagos kartu su mineralinėmis medžiagomis, vandeniu, vitaminais rezorbuojamos į limfą ir kraują, bei gali būti panaudojama organizmo plastinems ir energetinėms funkcijoms atlikti. Virškinimo paskirtis – netirpus stambiamolekulinius junginius paversti smulkiamolekuliniais vandenyje tirpstančiais junginiais, kad šie galėtų patekti į vidinę mūsų organizmo terpę. Jiems reikia prasiskverbti pro žarnų epitelį ir kraujo kapiliaro ar limfagyslės sienelę. Rezorbcijos paskirtis – perkelti suvirškintas maisto medžiagas iš virškinamojo trakto į vidinę organizmo terpę. Suvirškintų maisto medžiagų rezorbcija virškinamajame trakte vyksta maždaug tokiu pat greičiu kaip ir jų kaupimasis virškinimo metu. Kai aktyviau ima skilti maisto medžiagos, suaktyvėja ir jų rezorbcija. Jeigu suvirškintos medžiagos kaupiasi žarnyne, tai virškinimas sulėtėja arba gali net visai sustoti. Taigi maisto medžiagų rezorbcija labai priklauso nuo jų virškinimo. Kai galvojame apie fizinius – cheminius mechanizmus, į žarnyno sienelę žiūrime kaip į negyvą, o kai turime galvoje fiziologinius, - kaip į gyvą membraną. Fiziniai – cheminiai rezorbcijos procesai – tai filtraciniai ir difuziniai – osmosiniai reiškiniai. Kad galėtų vykti filtracija ir suvirškintos maisto medžiagos, jau būdamos ištirpusios vandenyje, galėtų pereiti biologinę membraną, žarnyno turinys turėtų slėgti žarnų epitelį labiau negu vidinė organizmo terpė – limfa ar kraujas, slegiantis žarnų kapiliarų sienelę. Daugelis maisto medžiagų rezorbuojamos į kraują, o kapiliaruose kraujospūdis didesnis negu žarnoje. Susidariusi neigiama filtracinė jėga ne tik nepadeda, bet trukdo rezorbcijai. Vykstant rezorbcijai labai pagyvėja medžiagų apykaita ir kraujo apytaka žarnyne. To nebūtų, jei žarnyno vaidmuo maisto medžiagų rezorbcijoje būtų pasyvus. Žarnyno epitelis yra išrankus: rezurbuoja tam tikras įvairių maisto medžiagų rinkinio medžiagas. Pavyzdžiui, geležies, kalcio rezorbcija suintensyvėja tada, kai šių medžiagų organizmui trūksta. Žarnų epiteliui būdingas pralaidumas viena kriptimi. Šie faktai verčia manyti, kad rezorbcija visų pirma yra aktyvus procesas. Intensyviausiai maisto medžiagos rezorbuojamos plonoje žarnoje. Juos sandara ypatinga tuo, kad čia yra daug gaurelių. Transportiniai procesai plonosios žarnos epitelinių ląstelių membranuose vyksta pasyviai ir aktyviai. Aktyvusis transportas nuo pasyviojo skiriasi tuo, kad medžiagoms pernešti per ląstelės membraną naudojama adenozitrifosfato (ATF) energija. Pasiviojo transporto metumikromolekulės iš plonosios žarnos į tarpląstelinį skystį, o iš ten į kraują ir ilmfą patenka dvien būdais: paprastąja ir palengvintąja difuzija. Paprastoji difuzija vyksta pagal koncentracijos gradientą, o palengvintoji – dalyvaujant membranos transportiniams baltymams, be ATP energijos. Aktyviojo transporto metu, naudojant ATP energiją, maisto ir neorganines medžiagos pernešamos prieš koncentracijos gradientą. Rezorbcijai reikšmingi plonosios žarnos gaurelių judesiai. Gaureliai padidina žarnų sienelės 7-8 kartus paviršiaus plotą ir yra labai svarbūs maisto medžiagų virškinimo ir įsiurbimo į kraują ir limfą procese. Gaurelio lygiesiems raumenims susitraukus ir išspaudus turinį į limfagysles, gaurelyje susidaro neigiamas spaudimas, kuris skatina medžiagų pernešimą. Gaurelių susitraukimus aktyvina gliukozė, peptidai, tulžies rūgštys, klajoklio nervo dirginimas, bet ypač intensyviai judėti juos verčia virškinimo hormonas vilikininas. Jo išskyrimą žarnų gleivinėje labai skatina druskos rūgštis. Apnuodijus žarnų pogleivinį rezginį, čiulptukai nesusitraukinėja, tačiau rezorbcija tik sulėtėja. Iš to matyti, kad be čiulptukų, rezorbcijoje dalyvauja ir kiti mechanizmai. Kai čiulptukai nesusitraukinėja, rezorbcija dar gali vykti dėl aktyvios žarnų epitelio veiklos. Dėl aktyvios žarnų epitelio veiklos vykstant rezorbcijai suformuojama daug deguonies ir eikvojama daug energijos. Įvairiose virškinamojo trakto skyriuose rezorbcija labai skirtinga. Burnoje ir stemplėje rezorbcija beveik nevyksta, nes maisto medžiagos ten išbūna labai trumpai. Burnoje daugiausia rezorbuojami tik vaistai. Iš skrandžio gali būti rezorbuojamas vanduo, druskos, gliukozė, taip pat gerai rezorbuojamas alkoholis, kai kurie vaistai. Ypač greitai iš skrandžio rezorbuojamas strichninas. Plonosiose žarnose vyksta intensyviausi suvirškintų maisto medžiagų rezorbcijos procesai. Rezorbciajai polonose žarnose reikšmingi žarnyno lygiųjų raumenų susitraukimai ir gaurelių judesiai. Storoje žarnoje rezorbuojama daug vandens, o su juo – ir mineralinių druskų, bei rūgimo ir puvimo metu susidarę baltymų ir angliavandenių apykaitos produktai. Tiesiojoje žarnoje rezorbcija labai menka. Vandens, tirpių druskų ir vitaminų rezorbcija. Vandens rezorbcija prasideda skrandyje, intensyviausiai vyksta plonose žarnose (5-7 l.) Išgertas vanduo labai greitai iš skrandžio patenka į plonąją žarną. Maisto košytės vandeningumas mažai priklauso nuo išgerto vandens kiekio – labiau nuo sekrecinių ir rezorbcinių savybių. Jeigu vandens žarnyne daug, tai daug jo rezorbuojama, o jeigu mažai, jis sekretuojamas į žarnas. Žarnyno turinio vanduo keičiasi su žarnų sienelės vandenių. Jeigu žarnų spindyje yra daug tirpių junginių, tai vandens pakitimą lemia osmosas. Fiziologinėmis sąlygomis iš virškinamojo trakto kasdien rezorbuojama apie 8 – 8,5 l vandens, gaunamo su gėrimais ir maistu ir išskirto su įvairiomis virškinimo sultimis. Nedaug vandens rezorbuojama dvylikapirštėje, daugiausia – tuščiojoje ir truputi mažiau – kubinėje žarnoje. Storoje žarnoje vandens kasdien rezorbuojama apie 400ml. Druskų tirpalų rezorbcijos greitis yra proporcingas jų koncentracijai. Kai tirpalas esti hipertoninis, tai prieš rezorbciją jis praskiedžiamas dviem būdais: a) iš kraujo vanduo veržiasi pro žarnų sieneles ir skiedžia jį; b) neproporcingai rezorbuojamas vanduo ir druskos. Druskos šiuo atveju bus intensyviau rezorbuojamos už vandenį. Šitaip mažėja tirpalo koncentracija ir hipertoškumas. Tuo paremtas ir lavinamųjų druskų veikimas, nes jos traukia vandenį iš kraujo, dėl to žarmyno tūris didėja, žarnų sienelės labiau tempiamos. Tačiau labai hipertoniški tirpalai ir erzina gleivinę. Mineralinių druskų rezorbcijos greitis priklauso ne vien nuo jų koncentracijos, bet ir nuo kokybės. Pavienių katijonų rezorbcijos greitį mažėjančia tvarka galima išreikšti šitaip: K

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!