Gamtos reikšmė literatūroje (Vaižgantas, Donelaitis, Baranauskas)

Gamta, nors ir egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, visada apžvelgiama iš žmogaus pozicijos, nes būtent žmogus tuos santykius su gamta pats ir kuria, ir vertina. Skirtingų laikotarpių literatūra atskleidžia nevienodas gamtos vertinimo pozicijas, todėl vaizduoja skirtingus individo ir gamtos santykius. Glaudžiausias žmogaus ir gamtos santykis išlaikomas kūriniuose, pagrįstuose agrarine pasaulėjauta, bėgant laikui tas santykis kinta, žmogus, nors ir tapatinasi su gamta, dažnai neberanda dvasios ramybės, o yra kankinamas abejonių. Remdamasi Juozo Tumo – Vaižganto apysaka ,,Dėdės ir dėdienės”, Kristijono Donelaičio epine didaktine poema ,,Metai“, Antano Baranausko lyrine romantine poema ,,Anykščių šilelis“, aptarsiu, koks žmogaus ir gamtos santykis išryškėja skirtingų laikotarpių kūriniuose.
Gamta ir žmogus – tai ne du atskiri pasauliai. Jie priežastingai susipynę tarpusavyje: gamta ugdo žmogų, daro įtaką jo formavimuisi. Būtent tokius žmogaus ir gamtos ryšius vaizduoja Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas – Vaižgantas. Jo kūryboje nuolatos svarstomas santykis tarp žmogaus ir gamtos, tarp gamtos ir tautos. Žmogaus gyvenimą Vaižgantas vaizduoja gamtoje, žmogus suvokiamas kaip jos dalis. Tai puikiai atsispindi apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Šiame savo kūrinyje gamtovaizdyje rašytojas įžvelgia žmogaus poetiškumą, jo dvasios paveikslą. Būtent šios apysakos veikėjas Mykoliukas labiausiai atitinka visus apibūdinimus. Jo gyvenimas sunkus, jam tenka nešti dvigubą naštą: jis turi nudirbti ne tik visus namų ūkio darbus, bet dar ir dvare eiti lažą. Mykoliukas supranta, kad be jo pagalbos, brolio šeima neišsilaikytų, o ir sugriauti jų gyvenimo jis nenori, tad dirba nuolat tylomis, neatsikalbinėdamas ,o jo liūdesį nuramina gamta. Čia ir išryškėja vienas ryškiausių žmogaus ir gamtos santykių kūrinyje: „Išėjo Mykoliukas su savo liūdesiu, visame kaime sužadinęs ilgesį, norą eiti toliau toliau, į gamtą griežėjėlę, į gamtą dainuotoją, į gamtą dabitą, kur gražu, kur prakilnu, iš kur - „tol matyt“, destis, kas atitinka lietuvio liūdesį ir ilgesį.“ Bene vienintelis Mykoliuko draugas – smuikas, kuris leidžia jam užmiršti ir sunkų vargą, ir žmonių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!