Fizinis ir moralinis smurtas lietuvių literatūroje

Apie fizinio ir moralinio smurto žiaurumus rašė Balys Sruoga savo memuariniame romane „Dievų miškasʺ. Jis buvo XX a. pirmosios pusės rašytojas, kalėjęs nacių koncentracijos stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvių areštai buvo nacių valdžios kerštas už sužlugusią mobilizaciją į SS dalinius. Grįžęs iš lagerio, Balys Sruoga parašė atsiminimų romaną „Dievų miškasʺ, kuris, deja, nebuvo išleistas, nes sovietų valdžiai netiko ironiškas tonas, laisvas autoriaus mąstymas bei buvo apkaltintas, kad neva šaiposi iš konclagerio kalinių. Romanas išėjo po rašytojo mirties 1957 metais, susiklosčius palankesnei situacijai. Kūrinyje minima, kad iki 1942 metų koncentracijos lageryje atsidūrė daugiau nei 20 000 žmonių, praėjus porai metų, iš jų gyvi liko tik 2000. Fizinis ir moralinis smurtas per dvejus metus sužlugdė žmonių gyvenimus ir atėmė labai daug gyvybių. Romane aprašomi įvairiausi fizinio smurto būdai. Vienas iš jų - žmonių kančia dėl nuolatos jaučiamo fizinio skausmo. Lagerio prižiūrėtojai barakuose lipdavo per gulinčius žmones, net nesirūpindami, ar kažko neužmins. Juos trankydavo pagaliu per pilvus, per kaktas be jokios priežasties, taip pat sumušdavo nuo galvos iki kojų dėl menkiausios smulkmenos - netgi jeigu rasdavo ką nors gulintį su kelnėmis. Kalinys Vacekas Kozlovskis, paskirtas vyresniuoju lagerio prižiūrėtoju, mėgo į žmones laidyti akmenis ar plytgalius. Jis lazda mušdavo kiekvieną sutiktą žmogų - einantį pavalgyti ar pavalgiusį, einantį į darbą ar grįžtantį, einantį į baraką ar išeinantį. Nebuvo nei dienos, kuomet niekas nebūtų nuskriaustas ar sužalotas - smurtas lageryje slypėjo už kiekvieno kampo. Taip pat kaliniams neleisdavo ilsėtis ir kankindavo juos sunkiu, nepakeliamu darbu. Lagerio gyventojai buvo verčiami nuolatos judėti, kankintis, vargti be poilsio akimirkos. Marinimas darbu buvo žymiai svarbesnis nei darbo rezultatai. Kitas dalykas, kuris įrodo fizinio smurto žiaurumus, yra įvairūs žmonių žudymo būdai. Lagerio gyventojai buvo nuodijami įšvirkštimais ir dujomis. Kai žmogui suleisdavo nuodų ir jis mirdavo, lagerio gydytojas mirties priežastį suklastodavo - įrašydavo, kad kalinys numirė nuo bendro kūno nusilpimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!