Fizikocheminė analizė

I variantas 1 Šiluminis aplinkos normavimo principai; 2 Žmogaus kūno termoreguliacija; 3 Ženklas. Medžaigų su vandeniu išskiriančias degias dujas; 4 Apsauga nuo virpesių; 5 Jonizuojantys spinduliai. Apsauga nuo jų; 6 Natūralios apšvietos normavimo principai; 7 Vietiniai vėdinimui reikalingo oro kiekio skaičiavimai; 8 Filtruojančių dujokaukių panaudojimas; 9 Pastovus ir kintamas triukšmas; 10 Ilgailaikio poveikio ribinė vertė; II variantas 1 Oro kiekio apskaičiavimas kai žinomas kaitos dažnis; 2 Kenksmingų medžiagų ženklas (nuodingų auto transporto priemonių); 3 Virpesių mažinimas; 4 Pastovus ir kintamas triukšmas (normavimas); 5 Kaip apskaičiuojama dulkių konc. patalpos ore svėrimo metodu; 6 Šiluminis aplinkos normavimas; 7 Kaip nustatyti ar duota aplinka su duotomis parametrų reikšmėmis patenka į komfortinę aplinką ( apie monogramą); 8 Pagal ką normuojama apšvieta; 9 Kada tikslinga naudoti izoliuojančias dujokaukes; 10 Jonizuojanti spinduliuotė ir apsauga nuo jų; 1. Darbo patalpų šiluminės aplinkos param. – oro temperatūra, oro santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis ir šiluminio spinduliavimo intencyvumą. t, oC- temp.; , % -drėgnis; v, m/s – greitis. Mūsų namuose šil. apl. parametrai pateikiami šiltajam ir šaltajam periodui. 2.Žmogaus kūno termoreguliacija Žmogaus organizme visą laiką vyksta medž apykaita, gaminama šiluma. Pasigamina raumenyse, kepenyse, inkstuose. Šilumos gamybai organizme didelę įtaką turi šiluminė aplinka. Padidėjus aplinkos temper iki 250C ir daugiau oksidacijos procesas sumažėja, sumažėjus aplinkos tempert iki 100C, oksidacijos procesai paspartėja, pradeda trukčioti raumenys, kurie skatina šilumos gamybą. Šilumos gamybos procesas dėl oksidacijos vadinm chemine termoizoliacija.Kad žmogaus organizmas neperkaistų tai kiek šilumos pasigamina tiek turi ir išskirti. Jei temper žmogaus pakils iki 430C tai žmogus žūva. Šilumos mainai su aplinka sudaro fizikinę termoreguliaciją. Vyksta taip: 1)išspinduliuojama per odą, 2)laidumu, 3konvekcija, 4išgarina prakaituojant ir kvepuojant. Kada kokiu būdu atiduodama šiluma į aplinką priklauso nuo aplink temperatūros. Išspinduliuoti galima tada kai aplinkos tempert žemesnė nei žmogaus. Kai pakyla aplinkos tempert tai atiduodam konvekcijos būdu arba išgarinama prakaituojant. Rūbam atiduoda šilumą laidumu nuo rūbų oro srovės nuneša konvekcijos būdu. Kai aplinkos tempert pakyla iki 33C ir daugiau. Šiluma iš organizmo atiduodama tik prakaitavimu. Išgarinant 1g prakaito išsiskiria 0,6kcal šilumos. Jei žmogus sunkiai dirba per 1h išgarina iki 500g prakaito, per visą darbo dieną iki 10kg. Iš organizmo pasišalina vitaminai ir druskos. Reikia gerti pasūditą prisotintą angliarūgšties vandenį. Šiluma su prakaitu pasišalina kai kūnas nešlapęs. Jei šlapęs prakaitas nepasišalina padažnėja pulsas gali prarasti sąmonę. Žmogų reikia vėsinti dėti šaltus kompresus. Žmonės dažniau suserga nuo perkaitinimo o ne nuo peršalimo. Šaltoj aplinkoj sulėtėja kraujotaka krinta odos tempert. Žmogus per 2 savaites gali prisitaikyti prie aplinkos. Darbo patalpose normuojam Hm69-1997 šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. 3. Ženklas. Medžaigų su vandeniu išskiriančias degias dujas . 1. Sprogstamosios – orandžinės sp. Rombas, o viršuje sprogstanti bomba. 2. Dujos – žalia sp., apačioje skaičius 2, o viršuje balionas. 3. Degieji skysčiai – raudonas viršui balta, juoda liepsna. 4. a) degios kietos medžiagos – juostuotas balta – raudona, viršui liepsna. b) savaime užsidegančios medžiagos – apačia raudona, o viršui balta ir liepsna. c) sąveikoje su vandeniu degios dujos išskirenčios medž. žydras o viršui liepsna. 5. a) oksiduojančios medžiags – geltonas, viršui liepsna. b) organiniai peroksidai. 6. a) toksinės medžiagos – baltas kaukuolė su sukryžiuotais kaulais. b) infekcinės medžiagos baltas su ženklu viršuj. 7. Radioaktyvios medžiagos – viršus geltonas, apačia balta. 8. Ėdžios medžiagos (ardančios) – viršus baltas, apačia juoda. 9. Įvairios pavojingos medžiagos – viršui balta-juoda juostos, apačia balta ir g.b. skaičius 9. G.b. trikampis ženklas – vežamos karštos medžiagos. Dar dedami 2 ženklai 1) oranžinis kuris įspėja, kad krovinys pavojingas. 2) Kad konkrečiai cheminei medžiagai tai raudonas virš sk. Medžiagos klasę pasako, apatiniu nurodomas tos medžiagos numeris tarptautinėje klasifikacijoje. Kiekvienas gaminys, kuris turi chem. m. ir turi ženkliuką – kvadrato formos ir orandžinės spalvos tik skiriasi ženkliukas. 4. Apsauga nuo virpesių. Virpesiai – kieto kūno pasikartojantys svyravimai apie pusiausvyros padėtį. Dėsningas kietų kūnų pasikartojimas sukelia periodinius virpesius. Atsitiktiniai svyravimai sukelia haotiškus virpesius. Dėl virpesių pablogėja mechanizmų tikslumas, nukenčia kokybė, greičiau susidėvi mechanizmai, atsiranda metalo nuovargio reiškinai. Virpesiai kenkia žmogui. Norint apsaugoti nuo virpesiu reikia mažinti, izoliuoti, slopinti virpesius. virpesių mažinimas jų susidarymo šaltinyje( keist konstrukcijų dalis, kurios yra virpesių šaltinis) . 2) Virpesių slopinimas – mašinos virpesių lygio sumažinimas pakeičiant energ kitų rūšių energija. Slopinimu pasižymi Mg lydiniai su variu , mediena , guma.. 3) Virpesių izoliavimas – tam į virpėjimo sistemą prijungiamos papildomos tamprios jungtys, kurios trukdo virpesių perdavimą į pagrindinius konstrukcijos elementus . dirbant žmogui naudojami tam tikri virpesių izoliatoriai, kurie būna spyruokliniai iš spec gumos , kuri padedama po mechanizmu.. sudėtinga izoliuot impulsinius įrenginius. Juos reik statyt ant atskirų pamatų, kurie neturi ryšio su pagrindiniu pamatu. Reikalingi aplink oro tarpai, o dirbantieji naudoja pirštines, manžetus, ant krūtinės prijuostes ir pan. 5. Apsauga nuo jonizuojančio spinduliavimo. Atsiranda skylant radiaktyviom medž. radiaoaktyvių medž izotopai atskyldami išspinduliuoja kelių rūšių joniz spindulius, kurie skiriasi energija skvarbumu. α spinduliai- Jos pasižymi mažu skvarbumu, tačiau didele joniz. galia. Ore prasiskverbiai 10-7cm, H2O-60cm, gyvą organizmą tik 0,04mm. Iš išorės jie nėra lab pavojingi. Apsaugai naud. pirštines, drabužiai. Jie lab pavojingi patekę į organ. su maistu, per žaizdas. Jie patekę į organ. skaido skysčius. β Jonizacijos galiai silpnesnė nei α bet skvarbesnė. Gyvam oragan. 1-2 cm β spinduliavimas gali apdeginti akis. Apsaugai naud. spec ekranai pagamuinti iš plasmasės, Al. γ spind.-tai didelio dažnio elektromag. bangos. Jos pasižymi did. skvarbesiu pereina per organizmą, 30cm Fe sluoksniu. Pasižymi did. energija ir sklinda did. greičiu.. Apsaugo švino ekranai, švinas su stiklu. Rengeno spind.-did. dažnio elektro bangos. Psižymi dideliu svarbesiu ir apsaugo tik švino ekrabai. Neutronų srautai- tai atomų brand. neutraliųjų dalelių srautai. Jie pasižymi did. Skvarbesiu. Apsaugos ekranai pagam. iš medž.,turinčios H2. Tai atitinkamas H2O sluoksnis, cd, grafitas, parafinas. Joniz. spind., neigiamai veikia visą organ., ypatingai kraujo organus. Sukeliai liaukemija, maža kraujystę, vėžį, genetinius pakitimus. Spnduliai neturi kvapo, spalvos. Žm. atskyri organai nevienodai reaguoja į jonizuojančius spind.:kaulų čiulpai, lytiniai organai, mažiau jautrūs kepenys, inkstai, plaučiai. Mažiausiai jautrūs plaštakos, pėdos, oda, kaulai. Suvienodinti organ. jautrumą yra įvesta efektinė dozė, kad nustatyti ją lygiavertė doze dauginama iš svertinio rodiklio.Lyties liaukoms 0,2, plaučiams, kaulų čiuplams-0,12, skydliaukiai 0,05. Apsaugai reikiai taikyti organizacines, tech, higienines priemones. Organizacinės priemonės-tai griežtos darbų saugos, higienos reikalavimo laikymasis dirbant su radioak. medž. patalpų planavimas, darbų organ, darbo dienos trumpinimas. Techninem priemonėm priklauso ekranavimas. Atstumo nuo radioak. medž didinimas, distancijos valdymas, naudojami monipuliatoriai. Labai svarb. saugojimas tų medž: naudojami švininiai konteineriai, t.b. griežta jų apskaita (kad nedingtų, nepasiskolintų), kontrolė. Darbuotojai t.b. aprūpinami spec. Al kostiumais, respiratoriais, dujokaukėmis, spec pirštinėmis, batais. Patalpų t.b. gera ventiliacija. Duodami dozimetrai, kad žm žinotu, kokią dozė gavo. Radiometrais matuojamas aplinkoj esantis lygis. Sveikata žm nuolat t.b. tikrinama. 6 Natūralios apšvietos normavimo principai. Natūralios apšvietos koeficientas (NAK) - tam tikrame patalpos taške tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis, procentais: čia Ep natūralios apšvietos vertė patalpoje, lx; El - natūralios apšvietos vertė lauke, lx. Normavimas Apšvietimas gali būti normuojamas pagal matomumą, regos darbingumą, apšvietą. Pagrindinis normuojamas dydis yra apšvieta. Natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausios ribinės vertės darbo vietose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 98:2000.Pagrindinis veiksnys, lementis norminę apšvietą, yra regos darbų tikslumas, apibūdinamas mažiausio matomo objekto dydžiu. Pagal tai skirstomos aštuonios regos darbų kategorijos (I-VIII). 7 Vietiniai vėdinimui reikalingo oro kiekio skaičiavima. ORO APYKAITOS SKAICIAVIMAS. Oro kaitos yra apskaiciuojamos priklausomai nuo patalpu paskirties, kenksmingu m-gu ypatumu. Tarkime, kad patalpoje issiskiria kenksmingos dujos ir garai, norint sudaryti normalias salygas reikia irengti tiekiama ir istraukiama ventiliac. G + Lqt = Lqš; qš

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!