Etika - valstybės tarnybos dalis

Įvadas Nagrinėjant etiką, asocijuojantys žodžiai yra nevok, nemeluok, mylėk savo artimą ir t.t. Kalba pasidaro problematiška, kai reikia aptarti profesinį gyvenimą, nes tai yra susieta tik su konkrečia žmogaus gyvenimo veikla ar vaidmeniu Profesionaliai dirbanti institucija savo veikloje privalo laikytis jai priskirto etikos kodekso, kuris įpareigoja instituciją laikytis jai skirto etikos kodekso normų. Kaip jau žinome iš kasdieninės savo patirties, kartais visai nesunku nuspręsti, kas konkrečiu atveju yra teisinga, o kartais tai padaryti labai sudėtinga. Daugelis etikos klausimų neturi vienareikšmiškų atsakymų, nes pasaulis nėra vien juodai baltas. Kalbame apie politiko, mokslininko, valstybės tarnautojo etiką, korupcijos apraiškas. Deja, moralės, etikos principų normas norima taikyti kitiems, bet ne sau. Darbas rašomas norint išanalizuoti pareigūnų, valstybės tarnautojų profesinę etiką. Šiam tikslui pasiekti iškėliau kelis uždavinius: išsiaiškinti kas tai yra profesinė etika, jos vertybės, principai ir koks atsiranda skirtumas tarp nuostatų ir vertybių, profesinė valstybės pareigūnų etika. Be jokios abejonės etikos problemos, kaip ir bet kurios kitos, kelia grėsmę valstybei, todėl būtina su jomis kovoti. Norint, kad etikos problemos būtų tinkamai išspręstos, pirmiausia reikia tinkamai įvertinti jas ir sureaguoti, t.y. reikalinga motyvacija, noras spręsti problemą. Tada antrasis žingsnis būtų tinkamo problemos sprendimo būdo pasirinkimas. Mūsų šalyje valstybės valdymą lemia pagrindinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė.1 Iš LR Konstitucijos, kuri yra pagrindinis, tiesiogiai taikomas teisės aktas, atsiranda esminiai demokratinėms valstybėms būdingi valstybės tarnybos principai. LR Konstitucijos 33 straipsniu „piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“2 šiuo straipsniu yra įtivrtinama kiekvieno piliečio teise dalyvauti buriant valstybės tarnautojų gretas. Atsižvelgiant į valstybinės tarnybos pobūdžio svarbą kiekvieno žmogaus, visuomenės bei valstybės gyvenime.Jiems yra keliami didžiuliai reikalavimai, kurie reglamentuoti daugelyje teisės aktu, vienas pagrindiniu tai yra LR Valstybės tanrybos įstatymas. Valstybės tarnautojams tinkamai atliekant jiems paskirtas funkcijas ir pareigas jie yra skatinami, o už nusižengima joms ar nesilaikymą – taikoma griežta atsakomybė. Šio darbo tikslas – išnagrinėti ir išanalizuoti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei problematiką. Diplominio darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisinę bazę, specialiąją literatūrą, taip pat ir teismų praktiką, valstybinę statistiką ir kitus šaltinius valstybės tarnybos ir valstybės taurnautojų veiklos etikos pricipų bei problematikos klausimu; 2. Išnagrinėti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų bei problematikos reglamentavimo aspektus ir ypatumus; 3. Atlikti empirinį tyrimą, apklausiant valstybės tarnautojus bei LR gyventojus apie valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir problematiką . Mano darbo objektas yra valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei problematiką. Diplominiame darbe naudojami teoriniai – analizės, apibendrinimo, lyginimo metodai bei empiriniai – anketinis ir dokumentų analizės metodai. Analizės metodas mano darbe buvo naudojamas apibendrinant empiriniais tyrimais gautus duomenis, nagrinėjant ir analizuojant teismų praktiką, įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei problematiką bei statistinius duomenis šia tema. Apibendrinimo metodas yra labai svarbus moksliniame darbe, kai nagrinėjamu klausimu apibendrinama naudota literatūra, naudojami gauti empirinio tyrimo duomenys, kai pabaigoje formuluojamos galutinės išvados, apibendrinamos pagrindės atlikto darbo mintys. Šį metodą naudojau kiekvieno skyriaus pabaigoje apibendrinimui bei minimalioms išvadoms išeinančiosm iš nagrinetojo klausimo. Lyginamasis metodas darbe buvo taikomas, lyginant LR tarnautojų etikos kodeksus, bandant rasti bendrus jų panašumus. Anketinis metodas tai vienas iš populiariausių sociologinių tyrimo metodų, kadangi pateikiant keletą klausimų yra gaunamas nemenkas kiekis informacijos. Šiame savo darbe naudojau šį metodą, kurio metu buvo paklausta (nurodysiu skaičiu piliečių ir valstybės tarnautojų). Sudarytos anketos užtikrino respondentų anonimiškumą ir buvo pateikta informacija, kur kreiptis iškilus klausimams pildant anketą (jei ne pati asmeniškai iteikiau ją užpildyti). Anketavimas vyko (nurodysiu trukme kiek laiko bei pažimėsiu data nuo kada iki kada). Dokumentų analizės metodas – pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Naudojant šį metodą reikia tiksliai atskirti aprašytus įvykius nuo jų įvertinimo, nes vertinimai yra mažiau patikimi nei faktinė informacija.3 Šis metodas diplominiame darbe buvo taikomas nagrinjėjant teismo sprendimus, susijusius su valstybės tarnautojų etika, nusižengimu etikos kodeksams ir visuomenės normoms. Rašant diplominį darbą naudojau LR Konstituciją, LR Valstybės tarnybos įstatymą bei kitus valstybės tarnybos santykius reglamentuojančius įstatymus ir juos įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, etikos kodeksus kurie susiiję su valstybės tarnyba, bei tarnautojais, teisminę praktiką, mokslinę literatūrą nagrinėjamu klausimu. Nemažai informacijos rasta interneto svetainėse, t.y. Lietuvos respublikos seimo puslapyje4 (medžiaga analizuojamąja tema),vyriausioji tarnybinės etikos komisija5 (pateikti visi etikos kodeksai kuriuos naudojau šiame darbe). Šiame darbe apginu tokių profesinių kompetencijų veiklos sritis: a) Gebėjimas taikyti teisės aktus, reglamentuojančius viešojo administravimo veiklą valstybės valdyme; b) Žinoti viešojo administravimo sistemą ir viešojo administravimo subjektų ypatumus; c) Žinoti administracinės procedūros reglamentavimą; d) Mokėti analizuoti ir vertinti esamą viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo būklę. 1. Profesinė etika Pasitikėjimas yra visų dirbančių žmonių, įskaitant ir valstybės tarnautojus, ir pareigūnus, etinių įsipareigojimų pagrindas. Jeigu specialistais (pavyzdžiui, policinkais, advokatais ir kitais valstybės tarnautojais) nebus galima pasitikėti, ir jiems jų klientų interesai bus svarbesni už jų pačių interesus, jeigu šie specialistai taip nesielgs, tai toki jų elgesį bus galima laikyti neetišku arba mėginimu „nesąžiningai pasinaudoti savo padėtimi“. Visais atvejais profesinės etikos įsipareigojimai yra tiesiogiai susiję su specialisto profesinėmis pareigomis. Teisėjai, advokatai, policinkai, anstoliais ir kiti valstybės tarnautojai rimtai nusižengę savo etikos kodeksui, į šiuos jų nusižengimus yra žiūrima labai rimtai. Už tokią veikla pareigūnau, tarnautojai gauna nuobaudas, ar net būna patraukiami atsakomybėn, būna atveju kai tarnautojui netgi atimama galimybė toliau verstis veikla pagalsavo profesiją, jei jis šiurkščiai pažeidė savo etikos kodeksa (pavyzdžiui advokatas). Taigi, ar valstybės tarnautojo, pareigūno „vaidmuo“ ir „profesinės etikos“ idėjos padės suprasti, kokių etikos standartų iš tų tarnautojų ir pareigūnų tikimasi. Valstybės tarnautojai gali būti atleisti iš savo pareigų piktnaudžiavimu tarnybinę padėtimi arba interesų konfliktu. Toks neetiškas jų elgesys susijęs su visuomenės pasitikėjimo niokojimu. Nors visuomenė ir turi teisę tikėtis, jog valstybės tarnautojai nesinaudos savo padėtimi ir nesielgs korumpuotai, siekdami asmeninės naudos bendruomenės sąskaita, pavyzdžiui, paimdami kyšį iš prekybininko, jog šis galėtų vengti įstatymų nustatytų normų, arba savo pačių ar šeimos narių naudojimui perimdami valstybės turtą (tai yra, bendruomenės turtą). Pagrindinės etikos idėjos valstybės tarnyboje yra tos, kad visi valstybės tarnautojai, įskaitant teisėjus, ministrus ir politikus: 1. tikimasi, kad jie laikysis valstybės tarnybos Etikos kodekso, kuriame pabrėžiamos tokios vertybės, kaip atsakingumas, teisėtumas, teisingumas, veiksmingumas ir efektyvumas, uolumas, atskaitomybė ir dorovinis principingumas. 2. tikimasi, kad jie bus atskaitingi už savo veiksmus viršininkui, savo organizacijos vadovui ir, galbūt, išorės institucijai; 3. eina pasitikėjimo pareigas visos bendruomenės labui; 4. tikimasi, kad jie veiks visuomenės interesų vardu, tai yra, bendram bendruomenės labui; 5. iš jų tikimasi, kad jie elgsis kompetentingai (tai yra, demonstruodami reikalingus įgūdžius) ir atsakingai (tai yra, gerai apgalvoję savo veiksmų pasekmes); 6. tikimasi, kad jie nebus asmeniškai suinteresuoti, tai yra nebus konfliktų tarp jų asmeninių interesų ar naudos ir visuomenės interesų, kad jų patarimas, sprendimai ir veiksmai turėtų būti ar atrodyti nepaveikti asmeninių interesų ar asmeninės naudos siekio; 7. tikimasi, kad jie pripažins, jog atskomybės reikia pateikti savo priimamų sprendimų priežastis. Etikos principai Etikos principai atlieka kelias itin svarbias funkcijas: 1. principai yra vertinimo standartas, todėl kiekvienas gali vertinti kito asmens etiką; 2. principai yra bendros gairės, kurios padeda priimti sprendimus; 3. principai nustato konkrečias vertybes, kurios yra svarbios asmeniui, tokias kaip sąžiningumas, teisingumas, dorovinis principingumas, patikimumas, nesavanaudiškumas; 4. principai leidžia kitiems tikėti, kad tam tikras asmuo laikysis principais įtvirtintų etikos standartų. Visi šie pasvarstymai apie principus gali pasirodyti pernelyg tolimi klausimui, kaip valstybės tarnautojas turėtų pasielgti realybėje ar kasdieniame gyvenime. Per pastaruosius 2500 metų etikos temai atsidavę filosofai pasiūlė daug idėjų (ir teorijų) apie tai, kaip atsakyti į klausimą „Ką privalau daryti?“. Apibendrinant, yra kelios pagrindinės atsakymo į šį klausimą galimybės. Šios teorijos (ir konkretūs jų pavadinimai) leidžia apibendrinti pagrindinius interpretavimo skirtumus (toliau pateikiamas pavyzdys, kaip tos teorijos taikomos praktiškai). Viena tų teorijų yra deontologinė etika. Deontologija yra metodas, kurio pagrindas yra pareiga (senovės graikų kalba žodis deon reiškia pareigą). Ši teorija teigia, kad absoliuti valdžia yra įstatymas, todėl veiksmų rezultatai arba veiksmą atliekančio asmens ketinimai yra visiškai nesvarbūs. Kita teorija yra Kanto etika. Jos prasmė – universalių taisyklių laikymasis. Ši teorija buvo pavadinta vokiečių filosofo Imanuelio Kanto vardu. Pastarasis teigė, kad veiksmą reikėtų laikyti moraliai priimtinu, jeigu buvo elgiamasi taip, kad elgesio taisyklė galėtų tapti norma visiems racionaliai mąstantiems žmonėms. Penktoji teorija yra vadinama sutartine etika. Ji teigia, jog moraline nauda laikomas toks rezultatas, kuris pasiektas teisingai suderinus individų interesus. Be šių teorijų, dar yra metodas, vadinamas moraliniu reliatyvizmu. Čia teigiama, jog nėra universalių principų, įstatymų arba dorybių, o kiekvieno veiksmo etinė vertė yra reliatyvi mastant apie kultūrą arba netgi asmenį. Todėl labai sunku, o gal iš viso netgi neįmanoma, moraliai vertinti kitų elgesį skirtingose situacijose. Kiekvienas veiksmas reglamentuojamas tam tikru etikos kodeksu. Etikos kodeksai turi keturias ryškias funkcijas: ◦ Etikos kodeksas suteikia galimybę visuomenei pasitikėti organizacija ir realiai tikėti, kad jos darbuotojai laikysis kodekse nustatytų etikos standartų; ◦ Etikos kodeksas nustato konkrečias organizacijos ir jos tarnautojų elgesio normas organizacijos viduje ir už jos ribų; ◦ Etikos kodeksas nustato vertinimo standartą: visi – tiek dalyvaujantys, tiek nedalyvaujantys etikos kodekso galiojimo „erdvėje“ – gali vertinti kitų elgesį etikos prasme; ◦ Etikos kodeksas nustato bendrus rekomendacinius principus, kurie padeda konkrečios profesijos atstovams (organizacijai, valstybės tarnautojui ir pan.) taikyti taisykles ir skatinti vertinimą. Etikos kodeksas bus veiksmingas, jeigu jame bus aiškiai išdėstyti principai, kurių turi laikytis organizavija ar pareigūnas kuriam jis yra skirtas. Etikos kodeksas privalo būti kiek įmanoma konkretesnis, ypač kai kalbama apie nusižengimus už kuriuos itin griežtai baudžiama. Etikos kodeksas tarnautojams bus naudingas kasdienėje veikloje, jeigu jame bus aiškiai išdėstyti elgesio ir santykių, kurie svarbūs konkrečioms organizacijos funkcijoms, taip pat tarpusavio santykiai požiūris i kartu dirbantį asmenį. Tačiau valstybės pareigūnams yra keliami itin svarbūs etikos reikalavimai vieni ktų bei visuomenės atžvilgiu. Visuomenė turi teisę reikalauti aukštų etikos standartų iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų, įskaitant teisėtvarkos ir išrinktus tautos atstovus, kurie atlieka įvairias vyriausybės užduotis ir dalyvauja viešajame administravime. Kaip jau pastebime iš kasdienės praktikos, etikos problemos paprastai susijusios su pasirinkimu tarp to, kas teisinga ir neteisinga. Jos iškyla tuomet, kai tarnautojas ar pareigūnas turi nuspręsti, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje. Etiką galima apibrėžti tokiais žodžiais kaip pavyzdžiui: atsakomybė, tesingumas, pareiga, įsipareigojimas, pasitikėjimas ir daugelių panašių sinonimų. Tačiau bene svarbiausia etikos paskirtis yra labai asmeniška: etika visų pirma susijusi su pasitikėjimo idėja santykių kontekste, kai vienas asmuo tiki, jog kitas asmuo pasielgs teisingai. Taip kaip visuomenė tiki valstybės tarnautojais ir organizacijomis. Šiuo metu itin daug girdime apie policijos pareigūnus, apie jos veiklą. Girdime itin daug apie policijos pareiūnus, deja tikrai ne iš gerosios puses. Yra itin akcentuojamas su pareigūnų neetiškas elgesys visuomenės atžvilgiu. Nors policijos veiksmai turi atitikti teisinės santvarkos ir etikos elgesio kodeksus, užtikrinti piliečių saugumą be asmeninių interesų tenkinimo, bet atsiranda ir išimčių. Galbūt tie dažnai pasikartojantys įvykai jau nebėra išimtys, o tiesiog dar priedėlis prie gaunamo darbo užmokesčio. Kyšio ėmimas – tai nėra retas ir deja nebėra gėdingas reiškinys šiandieninėje visuomenėje. Gavę kyšį miesto policijos pareigūnai kartais apsimeta, kad nemato baudžiamojo asmens nusižengimo. Imtasi įvairiausių sankcijų, uždraudžiančių neetišką policijos pareigūnų elgesį. Pavyzdžiui, stebėjimas. Žinoma taine kiekvienam pareigūnui patinka. Nagrinėjant teisinę literatūrą jau nuo pirmūjų literaturos knygų puslapių galime pastebėti kaip yra akcentuojamas policininko dorovingumas, sąžiningumas, nepriekaištingas elgesys tarnybos ir ne tik jos metu. Vartant Rimanto Tidikio „policinko etikos bruožai“ knygelę išleistą 1994-aisiais metais, vienam iš pirmųjų puslapiu jau pabrėžtinai akcentuojamas šių pareigūnų dorovingumas, „švarumas“ ir kito etikos normos kurių jie privalo griežtai laikytis. Kaip pavyzdį galima paimti citata iš sios knygeles „Policininkas atstovauja valstybinei valdžiai, garantuoja teisėsaugą, taiko prievartos sankcijas pažeidėjams, bendrauja su visuomene ir savo valdymo aparato hierarchija, su nukentėjusiais ir doroviškai doeformuotais žmonėmis, kurių nuostatos antivisuomeninės, antihumanitariškos, su potologiškais, iškrypusiais nesąžiningais žmonėmis, kyšininkais, žiauriais, agresyviais, vulgariais ir kitokiais. Tokia policinko vieta visuomenėje ir jam suteiktos juridinės ir dorovinės teisės kelia didelius reikalavimus policijos pareigūnui. Jis turi turėti „imunitetą“ blogiui, būti dorovingumo pavyzdys, formuoti policijos perstižą, kelti jos autoritetą, būti teisingas, objektyvus, humaniškas, paslaugus ir kartu principingas.“6 Štai tokį policinko portretą 1994-aisias „piešė“ Rimatas Tidikas savo darbe. Gerai pagalvoję apie nūdienos policijos pareigūnus vargu ar rasime daug savybių kuriomis jie galėtu didžiuotis. Taip ir susimastę apie nusikalstatumų veikų skaičių, galėtumėme iškelti klausimą, tai kur mūsų valstybės pareigūnai, kuo jie užsiima? Nusikalstatumo kreivę mūsų mintyse galbut padės „nupiešti“ šis socialinis tyrimas, kurį atliko statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės: Nusikalstamumas   1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 20031 2004 2005 2006 Užregistruota nusikaltimų 60819 68053 75816 78149 77108 82370 79265 72646 79072 84136 82074 75474 100 000 gyventojų tenka nusikaltimų 1676 1890 2121 2202 2188 2354 2277 2094 2289 2449 2404 2224 Ištirta nusikaltimų, % 41 41 43 41 41 40 45 48 37 40 41 43 Nuteista asmenų 18344 16983 18100 19536 19672 20680 20915 19890 17555 17882 16007 14717 Įkalinta asmenų (metų pabaigoje) 13289 12200 13628 14404 14412 9516 11566 11070 8063 8125 8137 8079 iš jų suimtųjų 2925 2193 2576 2421 2207 1915 1811 1656 1362 1284 1127 997 nuteistųjų 10364 10007 11052 11983 12205 7601 9755 9414 6701 6841 7010 7082 1 Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Naujieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksai. 7 Tačiau reikėtu ngrinėti ne tik mūsų valstybės policijos pareigūnus, tačiau ir kitu institucijų tarnautojus, jie taip pat “neblizga”, nepasižymi idelia tarnyba savo valstybei, vei piliečiams, nors taip neturėtų būti. Taigi kalbant benrai apie valstybės tarnybos etiką, tai ją reglamentuoja ne tik priimti ir galiojantys įstatymai, etikos kodeksai, tačiau didelį ir svarbų vaidmenį vaidina ir konstitucija. Kaip rašoma straipsnių rinkinyje “valstybės tarnautojų etika”8, jog konstitucija yra svarbi dėl trijų priežaščių: • Ji nustato taisykles, pagal kurias dirbama; • Ji skelbia ko tikimasi ir pareigūnų • Valstybės pareigūnai, kurie žino apie konkrečią valstybės veiklą, patys kuria ir aiškina konstituciją. Asmeninės valstybės tarnautojų vertybės yra vienas svarbiausių valstybės tarnybos etikos elementų. Kitas labia svarbus valstybės tarnybos etikos elementas yra darbuotojų pareigos politinėse sistemose. Taip pat valstybės tarnyboje labai svarbu yra lukesčiai. Lūkesčiai kaip ir socialinės vertybės gali būtu nepastovūs, ir būtent nuo šio nepastovumo žmones saugo konstitucija ir įstatymai, nes priešingu atveju talentingi tarnautojai gali sukelti grėsmę žmonių svarbiausiems lūkesčiams, tai gerai gyventi. Taip mano straipsnių rinkinio “ valstybės tarnautojų etikia” sudarytoja Gyula Gayla.9 2. Etikos problemų sprendimo būdai Geriausias būdas išspręsti problemą , tai yra jos išvengti. Daug paprasčiau yra skirti laiką ir lėšas problemai užkirsti, nei po to šalinti jos pasekmes. Tokią pat norma galioja ir etikos problemų sprendimo atveju. Štai keletas iš galimų etikos problemų prevencijos priemonių: • Etinis švietimas. Profesinis etinis švietimas svarbus tuo, kad supažindina su kylančiomis etikos problemomis ir moko kaip su jomis susidoroti. Kaip elgtis kasdienėje profesinėje veikloje. “Vienas iš etinio švietimo uždavinių – supažindinti su etikos problemomis ir išmokyti jas analizuoti bei spresti”. Analizė išmoko atkreipti dėmesį į tai, apie ką anksčiau net nepagalvodavo ar tiesiog neakreipdavo dėmesio. J. Palidauskaitė išskiria tokius analizės žingsnius: faktų apžvelgimas; susiduriančių jėgų, jų atsakomybės identifikavimas; susiduriančių jėgų motyvų ir tikslų nustatymas; problemos atsiradimo priežasčių išsiaiškinimas; problemos apibrėžimas. Kuomet išmokstama analizuoti problemą, galima išmokti priimti etiškus sprendimus. (Buvo surengtas politiko profesinės etikos seminarų ciklas, kuriuo pradėti šios srities mokymai. Dalyvavę Seimo nariai kalbėjo, kad mokymai buvo naudingi tiek teoriškai, tiek praktiškai. "Tikiuosi, kad mūsų komisijai šie mokymai taip pat palengvins parlamentarų konsultavimą dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo", - teigia parlamentaras Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičiaus)10. • Etikos kodeksas – dokumentas, atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus11. Etikos kodeksai turi padėti orientuotis sudėtingame profesiniame pasaulyje, būti tam tikru elgesio modeliu. Etikos kodeksas organizacijoje skirtas12: apibrėžti priimtas veiklos normas, užtikrinti aukštus praktikos standartus bei profesionalumui įvertinti. Etikos kodekso tikslai: informavimas, švietimas, drausminimas, normatyvinis (apibrėžti, verbalizuoti taisykles), instrumentinis (išspręsti problemą, dilemą), apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio). J. Palidauskaitė bei V. Misevičius 13 išskiria ir antraeilius etikos kodeksų tikslus: organizacijos įvaizdžio pakėlimas visuomenės akyse, organizacijos kultūros ugdymas, noras suteikti profesijai monopoliją. (pavyzdžiui: LR muitinės pareigūnų etikos kodeksas, Lietuvos advokatų etikos kodeksas, Lietuvos specialiūjų tyrimo tarnybos etikos kodeksas ir daugelis kitų). Etikos kodeksuose atsispindi trejopos vertybės: asmeninės moralės principai, profesinės vertybės bei teisiniai draudimai. Kodeksus turi įvairių profesijų atstovai ar įstaigos, pavyzdžiui: LR muitinės pareigūnų etikos kodeksas, Lietuvos advokatų etikos kodeksas, Lietuvos anstolių etikos kodeksas, Lietuvos teisėjų etikos kodeksas. O Lietuvos politikų profesinės etikos ir elgesio kodekso vis dar tėra projektas14. Etikos kodeksai yra svarbūs sprendžiant etikos problemas, tačiau jų reikšmę menkina tai, jog jų laikymasis yra savanoriškas, tai reiškia, jog reikia geros žmonių valios, kad jo būtų laikomasi. • Etikos žemėlapiai – etinių taisyklių ir rekomendacijų rinkinys, konkretizuojantis etinį kodeksą kiekvienam darbuotojui15. Juose nurodomas organizacijos konsultanto etiniais klausimais vardas, pavardė, telefono numeris. • Etikos komitetai – vertina kasdieninę organizacijos praktiką etiniu požiūriu. Priklausomai nuo organizacijos pobūdžio, komitetų sudėtis skiriasi – dažniausiai aukščiausio lygio vadovai. Kai kurios įstaigos samdo etikos specialistą, kuris pateikia pasiūlymus, kaip turėtų elgtis organizacija, siekdama savo tikslų 16. Valstybinės įstaigos komisijos pavyzdys galėtų būti LR Seimo etikos ir procedūrų komisija, kuri rengia teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus, prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikia spaudai informaciją apie be pateisiamų priežasčių praleistus posėdžius ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų nevykdymą 17. • Etinė ekspertizė. Tai visapusiška analizė konkrečios veiklos aspekto, kuris kelia vadovybės ar darbuotojų nerimą dėl galimos žalos organizacijos įvaizdžiui. “Tokios ekspertizės rezultatas – pasiūlymų, kaip pagerinti moralinę atmosferą organizacijose ir jos etinio respektabilumo, sistema, taip pat rekomendacijos, kaip įmanoma keisti organizacijos veiklos praktiką, kad jie keltų kuo mažiau etinių problemų”18. • Etinis konsultavimas – nepriklausomų etikos specialistų pakviestų pačios organizacijos pagalba, sprendžiant konkrečias problemas (dėl Seimo narių J.Ramono ir A.Balsienės buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija surašė ir susistemino rekomendacijas, skirtas etikos vadybai 19: etikos standartai valstybės tarnybai turi būti aiškūs; etikos standartai turi atsispindėti įstatymuose; etikos gairės reikalingos kiekvienam valstybės tarnautojui, valstybės tarnautojas turi žinoti savo teises ir pareigas kuomet atskleidžia blogą elgesį, politinis atsidavimas etikai turi skatinti valstybės tarnautojų etišką elgesį; sprendimų priėmimo procesas turi būti skaidrus ir atviras tyrimui; turi būti aiškiai nubrėžtos gairės dėl viešo ir privataus sektorių bendradarbivimo; vadovai turi demonstruoti ir skatinti aiškų elgesį; vadovavimo politika, procedūros ir praktika turi skatinti etišką elgesį; valstybės tarnyboje turi būti tinkami atskaitomybės mechanizmai; valstybės tarnybos sąlygos ir vadovavimas žmogiškiems ištekliams turi skatinti etišką elgesį; turi būti numatytos tinkamos procedūros ir sankcijos kovai su blogu elgesiu. Apibendrinant galima padaryti išvadą: jog yra svarbu įsisąmoninti, jog greta išsilavinimo, vadovavimosi etikos kodeksais, institucinės savikontrolės ir kitų bruožų labai svarbus yra pareigingumas, atsidavimas darbui bei noras kuo geriau jį atlikti 20. O jau susidūrus su konkrečia etikos problema dera vadovautis auksine taisykle: “pirma reikia nedelsiant spręsti problemą, tik paskui aiškintis jos atsiradimo priežastis, ieškoti kaltininkų” 21, nes bendravimo būtina sąlyga – kad moralės, kultūros ir etiketo normos būtų ne tik įsisavintos, bet ir laisva valia taikomos kasdieninėje veikloje 22. Kasdieninėje veikloje politikams būtų pravartu prisiminti ir vadovautis penktu Lietuvos Respublikos straipsniu (o ne teisintis, jog vis dar nėra Etikos kodekso ir jiems nėra aišku kaip elgtis), kuriame sakoma, jog valdžia tarnauja žmonėms. LITERATŪROS SĄRAŠAS Teisinė literatūra 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33-1014. 2. Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymas // Valstybės žinios, 1998, Nr. 7-140.. 3. Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 57-229. 4. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 90-2777. 5. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 81-1514. 6. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 46-851. 7. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas // Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130. 8. Lietuvos Respublikos Valdininkų įstatymas // Valstybės žinios, 1995, Nr. 33-759. 9. Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-228. 10. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas // Valstybės žinios, 1997, Nr. 67-1659. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ // Valstybės žinios 2002, Nr. 65-2665. 12. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės // 2002m. Birželio 24d. Nr. 968 13. Policijos pareigūnų etikos kodeksas // 2004m. Liepos 16d. Nr. V-347 14. Karių etikos kodeksas // 2005m. Gegužės 9d. Nr. V-561 15. Prokurorų etikos kodeksas // 2004m. Balandžio 30d. Nr. I-68 16. Muitinės pareigūnų etikos kodeksas // 2006m. Gruodžio 27d. Nr 1B-888 17. Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo etikos kodeksas// 2005m. Liepos 25d. Nr. V-141 18. Anstolių profesinės etikos kodeksas // 2003m. Balandžio 1d. Nr. 83 19. Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas // 2002m. Gegužės 24d. Nr. V-80 20. Teisėjų etikos kodeksas // 2006m. Birželio 28d. Nr. 12 P-3 21. Lobistų etikos kodeksas // 2005m. Kovo 31d. Nr. KS-10 (L) 22. Finsansinių nusikltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodeksas // 2004m. Gegužės 10d. Nr. 34V 23. Lietuvos Respublikos savivaldybės kontrolės ir audito institucijos valstybės tarnautojų tarnybinės etikos kodeksas // 2004m. Kovo 5d. 24. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas // 25. Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų etikos kodeksas // 2001m. Vasario 8d. Nr. Specialioji literatūra 1. Andriuškevičius A. Administracinės teisės principai ir normų ribos. Vilnius, 2004. 2. Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitienė A. ir kt. Lietuvos administracinė teisė. Bendroji dalis. Vilnius: MRU, 2005. 3. Budbergytė R., Šakočius A., Žilinskas D. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo komentaras. Vilnius: Lietuvos viešojo administravimo institutas, 2004. 4. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: LTU 2003. 5. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2000. 6. statutiniu tarnybu vadyba ir etika progama. kodas MVK 2005 7. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai, Kaunas: Judex, 2007. 8. J. Prismantienė J. Paulauskienė baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai, Klaipėda: 2005 9. Prokurorų etikos kodeksas 10. Teisėjų etikos kodeksas 11. Tidikis R. Policininko etikos bruožai, Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1994 12. Tarptautinis seminaras; Korupcijos tyrimas, persekiojimas ir korupcija, Lietuva, Vilnius: 1998 5-6d.d. 13. Gyula Guylas iš anglų kalbos vertė Zita Bareikytė valstybės tarnautojų etika. Vilnius: Margi raštai, 2002 14. Laurinavi čius A. Administravimo pareigūnų etika. Kaunas: 2001 15. Stoškus S., Beržinskienė D. Vadyba. Vadovėlis. – K.: Technologija, 2005. 16. Laurinavičius A. Europos politinės, kultūrinės tradicijos standartai ir šalies statutinių institucijų (įstaigų) administravimo tobulinimas // Jurisprudencija. Muitų politika ir tarptautinė prekyba. Mokslo darbai. –V.: LTU. T. 73 (65), 2005. 17. Laurinavičius A. Etikos kodeksų veiksmingumas ir statutinės tarnybos reputacija // Jurisprudencija. Visuomenės saugumas ir policijos mokslai. Mokslo darbai. –V.: LTU. T. 63 (55), 2004. 18.   Laurinavičius A.Tarnybinė teisė: statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. –V.:LTU, 2003. 19. Palidauskaitė J. Viešojo administravimo etika. Kaunas: Technologija, 2001. 20. Misevičius V. Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai. Kaunas: Technologija. 2003. 21. Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. Vilnius: Enciklopedija, 2003. 22. Tidikis R. Policininko etikos bruožai. Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1994. 23. Gyula Guylas, Zita Bareikienė valstybės tarnautojų etika. Vilnius: margi raštai, 2002. Teismų praktika 1. Lietuvos Respublikos Vyriausiasis Administracinis teismas, administracinė byla Nr.A-261-116/2008 Internetinės svetainės 1. Valstybės tarnybos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga.Prieiga per internetą : http://www.vtd.lt/index.php?-579406488. [Žiūrėta 2007 m. Lakričio 22 d.] 2. Vyriausioji tarnybinė etikos komisija. Prieiga per ineternetą http://www1.vtek.lt/lt/disp.php/lt_2/lt_2_1 [žiūrėta 2007-12-15] 3. Kauno diena. Kauno, Lietuvos, pasaulio naujienos. Prieiga per internetą : http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=5559 [žiūrėta 2007m. Gruodžio 16d] 4. Lietuvos Respublikos Seimas. Seimo pirmininko atstovo spaudai pranešimas ( 20011-03-09) Prieiga per internetą : http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4428&p_d=8048&p_k=1 [žiūrėta 2007m. Gruodžio 16d.] 5. XXI amžiaus horizontai. „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį (2006-08-09) Nr. 13 (129). Prieiga per internetą : http://xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20060809/5-1.html [žiūrėta 2007m. gruodžio 16d.] 6. Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės. [žiūrėtas 2008-01-04]. Prieiga per internetą http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1621 . 7. www.alfa.lt. Prieiga per internetą : http://www.alfa.lt/straipsnis/140745 [ žiūrėta 2008m sausio 8d.] 8. Klasifikuotų nuorodu bazė. Prieiga per internetą : http://www.teise.org/next.php?nr=59 [žiūrėta 2008. sausio 8d.] 9. Lietuvos Respublikos Seimas. Etikos ir procedūrų komisija. Prieiga per internetą : http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=160&p_k=1 [žiūrėta 2008m. Sausio 8d.] 10. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Prieiga per internetą : http://www.vtek.lt/?pageid=5746&act=none [žiūrėta 2008m sausio 8d.] 11. Valdžia ir korupcija. Prieiga per internetą : http://vmc.ppf.ktu.lt/etika/korupcija.html [žiūrėta 2008m sausio 8d.] 12. Valstybės tarnybos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga.Prieiga per internetą : http://www.vtd.lt/index.php?-1242861101 [žiūrėta 2008m. sausio 8d.] 13. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Prieiga per internetą : http://www.nplc.lt/ [žiūrėta 2008m. sausio 8d.] 14. Lietuvos elektroninės žiniasklaidos monitoringas . Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!