Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizavimas nurodytose valstybėse

Įvadas Darbo aktualumas. Maltos ir JK pasienio kontrolė yra vienas iš svarbiausių elementų, užtikrinan­čių išorinių Europos Sąjungos (toliau - ES) sienų saugumą ir Eu­ropoje kuriamą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Europos Sąjun­gos teisės aktai sienos apsaugos klausimais iš esmės skirti reglamen­tuoti Maltos pasienio kontrolės klausimus. 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos „Dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo", sudarytos Beneliukso ekonominės sąjungos valsty­bių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (toliau - Šengeno konvencija) 6 straipsnio 1 punkte pasakyta: „Tik­rinimai susitariančiųjų šalių teritorijose atliekami laikantis vienodų principų, nacionalinių įgaliojimų bei nacionalinės teisės normų ir atsižvelgiant į visų susitariančiųjų šalių interesus". 1.Valstybės sienos apsauga Lietuvoje, JK, Maltoje Pagal Lietuvos respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatymą Valstybės siena nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kai jas ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių. Valstybės siena sausumoje ir vidaus vandenyse žymima aiškiai matomais valstybės sienos ženklais. Valstybės sienos ženklų formą, dydį ir jų statymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Valstybės siena, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis, eina: 1) sausuma ir vietomis, kur valstybės siena kerta upes, ežerus ir kitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto į kitą, linijomis, jungiančiomis gretimus valstybės sienos ženklus; 2) laivybine upe pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba upės deltos vidurį, nelaivybine upe (upeliu) pagal jos (jo) vidurį arba pagrindinės vagos vidurį; 3) tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einančiomis per upę (upelį), ežerą arba kitą vandens telkinį pagal šio statinio vidurį arba pagal jo technologinę ašį, neatsižvelgiant į tai, kaip valstybės siena eina vandeniu. Pagal valstybės sienos kirtimo bendruosius reikalavimus valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo Maltos pasienio kontrolės punkte. Draudžiama išlaipinti arba įlaipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes (daiktus) ir kitas vertybes, vykstant nuo valstybės sienos iki Maltos pasienio kontrolės punktų ar atgal. Asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus. Dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Plaukiojimo priemonės (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) gali būti sustabdytos siekiant sulaikyti asmenį arba atlikti tyrimą dėl nusikaltimo, padaryto laivo plaukimo metu, jei: 1) nusikaltimo padariniai yra susiję su Lietuvos Respublikos ar asmenų interesais; 2) padarytas ar daromas nusikaltimas trikdo Lietuvos Respublikos viešąją tvarką arba pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra tvarką; 3) tokios priemonės yra reikalingos, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų ir (ar) kenksmingų medžiagų apyvartai; 4) to prašo įplaukusio į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą laivo kapitonas arba laivo įregistravimo valstybės diplomatinis atstovas ar konsulinis pareigūnas. Nurodytos plaukiojimo priemonės (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) gali būti sustabdytos ar sulaikytos, jei: 1) laivas, plaukdamas per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, prisiėmė civilinius teisinius įsipareigojimus ar civilinę atsakomybę, arba tokie įsipareigojimai ar atsakomybė jam yra taikomi; 2) reikia priverstinai įvykdyti teismo sprendimą ar areštuoti laivą po to, kai jis paliko vidaus vandenis. Nurodytos priemonės negali būti taikomos, turint tikslą įgyvendinti esančiam laive asmeniui teismų ir kitų valstybės institucijų sprendimus civilinėse ar administracinėse bylose. Valstybės sienos kirtimo tvarką Maltos pasienio vandenyse, neįplaukiant į Lietuvos Respublikos uostus, nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys su gretimomis valstybėmis. Laivų ir kitų plaukiojimų priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolė, nurodytų reikalavimų ir draudimų nevykdymas suteikia teisę Maltos pasienio policijai: 1) persekioti ir sulaikyti laivą (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų, iki jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu Maltos pasienio policija arba kitos kompetentingos valstybės institucijos turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, o bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas; 2) laivo stabdymui naudoti Tarptautinio signalų kodekso signalus ir kitas tarptautiniuose susitarimuose numatytas priemones; 3) pagal sustabdyto laivo patikrinimo rezultatus leisti laivui plaukti (būti) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba pasiūlyti iš jos išplaukti, arba laivą sulaikyti. Sulaikius laivą, yra surašomas protokolas. Protokolą pasirašo tam įgaliotas Maltos pasienio policijos pareigūnas ir sulaikyto laivo kapitonas. Jis gali įrašyti į protokolą savo pastabų ir paaiškinimų arba išdėstyti tai atskirame rašte. Vienas protokolo egzempliorius yra įteikiamas sulaikyto laivo kapitonui. Apie sulaikytą užsienio valstybėje įregistruotą laivą nedelsiant informuojama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Maltos pasienio policija laivo ginkluotę prieš persekiojamą laivą arba kitą plaukiojimo priemonę gali panaudoti tik išimties tvarka, po to, kai visos kitos galimos priemonės panaudotos ir jų nepakako priversti laivo įgulai paklusti ir sustabdyti laivą. Ginkluotės panaudojimu prieš stabdomą laivą nesiekiama jo paskandinti. Maltos pasienio policijos laivo vadas prieš persekiojamą laivą arba kitą plaukiojimo priemonę gali panaudoti laivo ginkluotę, jei jų laikytis neįmanoma arba jei persekiojamas laivas arba kita plaukiojimo priemonė, priešindamiesi sulaikymui, pirmieji panaudoja turimą ginkluotę arba užpuola Maltos pasienio policijos laivą. Reikalavimai ir draudimai orlaiviams ir kitiems skraidymo aparatams, kertantiems valstybės sieną ir skrendantiems Lietuvos Respublikos teritorija. Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai gali kirsti valstybės sieną oro skrydžiams nustatytais oro keliais Vyriausybės patvirtinta tvarka. Kirsti valstybės sieną nenustatytais oro keliais, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatyme 15 straipsnio 2 dalyje, galima tik gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Vyriausybė, vadovaudamasi nacionalinio saugumo interesais, arba užsienio valstybės prašymu gali tam tikrose vietose laikinai apriboti arba nutraukti skrydžius per valstybės sieną, apie tai pranešusi suinteresuotoms valstybėms. Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai, įskridę į Lietuvos Respublikos teritoriją, gali nusileisti tik oro uostuose (aerodromuose), kuriuose yra Maltos pasienio kontrolės punktai. Orlaiviams, skrendantiems nuo valstybės sienos iki tarptautinių oro uostų, kuriuose yra Maltos pasienio kontrolės punktai, ar atgal, taip pat tranzitinių skrydžių per Lietuvos Respublikos oro erdvę metu, išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatymas 15 straipsnio 2 dalyje, draudžiama: 1) nusileisti Vyriausybės nenustatytuose tarptautiniams skrydžiams oro uostuose (aerodromuose); 2) išskristi iš Vyriausybės nenustatytų tarptautiniams skrydžiams oro uostų (aerodromų); 3) įskristi į skrydžiams uždraustas teritorijas, apie kurias buvo oficialiai paskelbta; 4) atlikti kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų uždraustus veiksmus. Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai, esantys oro uostuose (aerodromuose) bei išskrendantys iš Lietuvos Respublikos, gali pakilti tik juos patikrinus Maltos pasienio kontrolės punkte. Išimtiniais atvejais orlaiviai, atlikdami tarptautinius skrydžius iš Lietuvos Respublikos arba į Lietuvos Respubliką, gali nusileisti arba pakilti iš oro uostų (aerodromų), kuriuose nėra Maltos pasienio kontrolės punktų, tik gavę išankstinį Maltos pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir karinių oro pajėgų leidimą. 2.Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisinio reguliavimo problemos JK 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos sprendimas (2004/ 466/EB), iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą tam, kad į jį būtų įtraukta nuostata dėl kartu keliaujančių nepilnamečių tikslinių Maltos pasienio kontrolių vykdymo. Pagrindinis sprendimo siekis yra patvirtinti specialias išorines sienas kertančių asmenų, įskaitant kartu su jais atvykstančių arba išvykstančių nepilnamečių, atvykimo ir išvykimo tikrinimo proce­dūras, ypač galvojant apie tai, kad kartu keliaujantys arba tariamai kartu su nepilnamečiais keliaujantys asmenys iš tikrųjų dažnai būna prekybą žmonėmis vykdantys asmenys, todėl numatyta nuostata, pa­gal kurią sienos kontrolę vykdančios institucijos turi atkreipti ypač daug dėmesio į visus keliaujančius nepilnamečius.1 Tuo tikslu pakeičiamos Bendrojo vadovo II dalies nuostatos, nustatančios pareigą Maltos pasienio kontrolę atliekantiems pareigūnams ypač daug dėmesio skirti keliaujantiems nepilnamečiams: ir vieniems, ir kartu su suaugusiais asmenimis. Pagrindinis sprendimo siekis yra patvirtinti turėti galimybę nu­statyti ankstesnio sprendimo atsisakyti įleisti užsienietį priežastis. Tuo tikslu patvirtinama standartinė atsisakymo įleisti forma, kurio­je nurodoma galimų atsisakymo priežasčių kategorija, ir reikalavi­mas užsieniečio pase nurodyti atsisakymo priežastį (-is). Galimybės teikti apeliaciją prieš sprendimą atsisakyti įleisti numatytos nacio­naliniuose teisės aktuose.2 Pakeitus Bendrojo vadovo II dalies atitinkamas nuostatas nu­statoma, kad neįleistam užsieniečiui išduodama standartinė atsisakymo įleisti per sieną forma bei tai, kad atsisakydamas įleisti tikri­nantis pareigūnas įdeda pase įvažiavimo antspaudą panaikinantį spaudą - nenutrinamo juodo rašalo kryžių, o dešinėje pusėje nenu­trinamu rašalu užrašo raidę (-es), nurodančią (-ias) atsisakymo įleisti priežastį (-is), kaip nustatyta standartinėje atsisakymo įleisti per sieną formoje.3 Pagrindinis siekis šiuo Europos Sąjungos Tarybos sprendimu yra atnaujinti esamas nuorodas ženkluose ties išorinės oro sienos kirtimo punktais, žyminčiuose kanalus asmenims, vykstantiems į valstybių narių, nurodytų 1994 m. gruodžio 22 d. Šengeno vykdo­mojo komiteto sprendime SCH/Com-ex (94) 17 rev. 4, dėl Šengeno priemonių nustatyto ir taikymo oro uostuose ir aerodromuose, kad būtų atsižvelgta į Europos ekonominės erdvės susitarimą ir Susitarimą tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos dėl laisvo asmenų judėjimo. Taip pat turi būti nustatytos vienodos nuorodos naujuose ženkluose, žyminčiuose keleivių kanalus ties išorinėmis sausumos ir jūros sienomis, kur to­kie kanalai naudojami.4 Pagrindinis sprendimo siekis yra veiksmingai kovoti su nelega­lia imigracija ir pagerinti Maltos pasienio kontrolę. Tam būtina, kad visos valstybės narės įdiegtų nuostatas, nustatančias įpareigojimus oro vežėjams JK, vežantiems keleivius į valstybių narių teritoriją. Be to, kad šio tikslo būtų siekiama veiksmingiau, šiuo metu valstybių narių numatytos finansinės nuobaudos už vežėjų įsipareigojimų nevykdymą turėtų būti kiek įmanoma suderintos atsižvelgiant į teisinių sistemų ir valstybių narių praktikos skirtumus. 2004 m. kovo 25 ir 26 d. Eu­ropos Taryba priėmė Deklaraciją dėl kovos su terorizmu, pabrėždama poreikį paspartinti šios srities priemonių patikrinimą ir tęsti darbą dėl siūlomos Tarybos direktyvos dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis, siekiant kuo anksčiau prieiti išvadą dėl šios priemonės. 1 straipsnyje suformuluotas šios direktyvos tikslas -sugriežtinti Maltos pasienio kontrolę ir kovoti su nelegalia imigracija, kai vežėjai iš anksto perduoda keleivių duomenis kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Ši direktyva taikoma tik oro vežėjams JK - tai bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kurio profesija - vežti keleivius oru.5 Direktyva reikalauja, kad turi būti nustatytas įpareigojimas pasibaigus registracijai vežėjams JK perduoti informaciją apie keleivius, kuriuos jie pristatys į paskirtą sienos kirtimo punktą, per kurį tie asmenys pateks į valstybės narės teritoriją. Už šios di­rektyvos reikalavimų, perkeltų į nacionalinę teisę, nevykdymą vežėjams JK numatomos sankcijos. Sankcijos turi būti taikomos vežėjams JK, kurie per klaidą neperdavė arba perdavė ne visus arba netei­singus duomenis. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sankcijos būtų atgrasios, veiksmingos bei proporcingos. Ši di­rektyva į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą dar neperkelta. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2004/38/EB „Dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje", iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Di­rektyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/ 34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB. Europos Sąjungos pilietybė kiekvienam Sąjungos piliečiui su­teikia pirminę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taikant sutartyje ir jai vykdyti patvirtintose priemonėse nustatytus apribojimus ir reikalavimus. Laisvas asmenų judėjimas sudaro vieną iš pagrindinių vidaus rinkos, kuri yra terito­rija be vidaus sienų, kurioje laisvė užtikrinta pagal sutarties nuosta­tas, laisvių. Visų Europos Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti suteikiama ir jų šeimos nariams, neatsižvelgiant į pilietybę, jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvės ir orumo reikalavimus.6 Šioje direktyvoje „šeimos narys" turėtų reikšti ir registruotą partnerį, jei priimančiosios valstybės narės teisė registruotą partnerystę vertina kaip lygiavertę santuokai. Siekiant išlaikyti šeimos vienybę platesne prasme ir nepažeisti diskriminacijos pilietybės pagrindu draudimo, priimančioji valstybė narė asmenų, kurie neįtraukti į šeimos narių apibrėžimą pagal šią direktyvą ir todėl neturi automatinės įvažiavimo ir gyveni­mo teisės, padėtį nagrinėja pagal savo teisės aktus ir sprendžia, ar tokiems asmenims galėtų būti leista įvažiuoti ir gyventi šalyje, atsižvelgdama į jų santykį su Europos Sąjungos piliečiu arba bet kurias kitas aplinkybes, pavyzdžiui, jų finansinį arba fizinį priklausomumą nuo Europos Sąjungos piliečio.7 2004 m. gruodžio 13 d. Europos Tarybos Reglamentas Nr.2133/2004 „Dėl reikalavimo valstybių narių kompetentingoms institucijos sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorines sienas, kelionės dokumentus" ir šiuo tikslu iš dalies keičiantis Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo bei Bendrojo vadovo nuostatas. Pagrindinis reglamento tikslas yra įpareigoti valstybių narių kompetentingas institucijas antspauduoti trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorines sienas, kelionės dokumentus bei nustatyti sąlygas, kurioms esant atvykimo spaudo nebuvimas trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentuose gali būti prielaida, kad viršyta šiems piliečiams leidžiama trumpalaikio buvimo valstybių narių te­ritorijoje trukmė. Kartu papildoma Konvencijos dėl Šengeno susi­tarimo įgyvendinimo 6 straipsnio 2 dalies e punktas ir įterpiami nauji 6a ir 6 b straipsniai.8 Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas įtvirtinant Maltos pasienio vietinį eismą per išorines sutarties šalių sausu­mos „sienas bei papildanti Šengeno konvenciją (Proposal for a remnūeon local border traffic at the eMernal land borders ofthe MeZer States and amendmg the Schengen Convention) projektas (svarstomas Europos Tarybos Sienų darbo grupėje). Tiems Maltos pasienio vietiniu eismu, Maltos pasienio teritorijų gyventojams būtų išduodamas specialus leidimas, atitinkantis Europos Tarybos 1030/ 2002/EB reglamente nustatytus reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams išduodamiems leidimams nuolat gyventi. Šis leidimas būtų atitikmuo vizai. Jo išdavimo, gamybos bei ki­tas išlaidas kiekviena valstybė turi padengti pati. Šį leidimą galėtų gauti tik gretimos šalies Maltos pasienio teritorijoje gyvenantys asmenys ir šio leidimo išdavimo kaina bei dokumentų procedūra būtų paprastesnė negu vizos gavimo procedūra. Šį leidimą galėtų gauti tik tie asmenys, kurie Maltos pasienio teritorijoje (Maltos pasienio ruože) yra pragyvenę ne mažiau kaip 1 metus. Šis leidimas suteiktų teisę užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje būti ilgiau negu 90 dienų per pusę metų. 2004 m. spalio 26 d. Europos Tarybos reglamentas Nr.2007/ 2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Eu­ropos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių JK išorės sienų valdymo agentūrą. Šiuo dokumentu įsteigiama Europos operatyvaus bendradar­biavimo prie valstybių narių JK išorės sienų valdymo agentūra (toliau -Agentūra). Agentūros steigimu siekiama pagerinti bendrą ES valstybių narių JK išorės sienų valdymą. Agentūros įsteigimas siejamas su Bendrijos politikos ES JK išorės sienų srityje, t. y. bendru valdymu, užtikrinančiu vienodą ir aukštą kontrolės ir stebėjimo lygį, kuris yra privalomas laisvo asmenų judėjimo ES aspektas ir pagrindinė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamoji dalis. Pagrindinis reikalavimas, keliamas kiek­vienai valstybei narei, yra veiksminga JK išorės sienų kontrolė ir stebėjimas neatsižvelgiant į geografinę padėtį. Agentūra pagal sa­vo kompetenciją savo darbe padės šalims spręsti problemas, su ku­riomis jos susiduria užtikrindamos vienodų sienos apsaugos standartų taikymą. 2.1.Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų valstybės sienos apsaugos tarnybos organizavimo klausimais perėmimas Lietuvoje 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos sprendimas (2004/466/EB), iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą tam, kad į jį būtų įtraukta nuostata dėl kartu keliaujančių nepilnamečių tikslinių pasienio kontrolių vykdymo. Į nacionalinę teisę neperkeltas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos sprendimas 2004/ 574/EB, iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1V-254 „Dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 96-3614). 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos sprendimas (2004/581/EB), nustatantis būtiniausias nuorodas, kurios turi būti ženkluose ties išorinės sienos kirtimo punktais. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyva (2004/82/ EB) dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB. Į nacionalinę teisę dar neperkeltas. Yra parengtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2539) pakeitimo pro­jektas. 2004 m. gruodžio 13 d. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 2133/2004 „Dėl reikalavimo valstybių narių kompetentingoms ins­titucijos sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorines sienas, kelionės dokumentus" ir šiuo tikslu iš dalies keičiantis Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo bei Bendrojo vadovo nuostatas. 2004 m. spalio 26 d. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 2007/ 2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Eu­ropos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių JK išorės sienų valdymo agentūrą.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 30 d. nu­tarimas Nr. 1292 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vi­daus reikalų ministerijos pareigūno siuntimo atlikti Europos ope­ratyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių JK išorės sienų valdymo agentūroje mokymo ir plėtros patarėjo funk­cijas" (Žin., 2005, Nr. 142-5120). 2.2.Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizavimo teisinio reguliavimo ypatumai Šengeno erdvės atsiradimą galima kildinti iš poreikio pašalinti prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui trukdančias kliūtis Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Prekių, paslaugų ir kapitalo laisvo judėjimo principas buvo įgyvendintas, tačiau ketvirtosios laisvės - laisvo asmenų judė­jimo principo įgyvendinimas, kuris ir yra Šengeno erdvės atsiradimo pagrindas, sukėlė daugiausia diskusijų, nes, be teigiamų aspektų, šis principas susijęs su valstybių nacionaliniu saugumu. Sociali­niai reiškiniai, pavyzdžiui, asmenų migracija, mobilumas, dažnai vertintini kaip teigiami reiškiniai ir netgi būtini visuomenės raidai, kitais atvejais gali reikšti ir itin neigiamus kriminogeninius reiškinius.10 1985 metais Šengene pasirašytas susitarimas dėl laipsniško kontrolės panaikinimo prie bendrų sienų buvo daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nes nebuvo sukurtas nei konkretus procesinis, nei teisinis mechanizmas Sutarties tikslams įgyvendinti. Nutarus įgyvendinti šiame Susitarime išreikštą siekį atsi­sakyti asmenų, kertančių bendras sienas, kontrolės ir palengvinti transporto bei prekių judėjimą 1990 metais, Susitarimas buvo papildytas Šengeno Konvencija, o jau 1997 metais Amsterdamo sutartimi į Europos Bendrijos teisinę sistemą buvo įtrauktas ir Šengeno acguis.11 Šengeno erdvės pagrindinė idėja yra panaikinti Maltos pasienio tikrinimų prie Sutarties šalių vidinių si­enų, garantuoti reikalingą išorinių sienų kontrolę, kitaip tariant, Konvencijoje reglamentuotų tikrinimų principus įgyvendinti prie išorinių sienų. 12 Maltos pasienio tikrinimų prie vidinių sienų atsisakymas neišven­giamai reiškia ir nacionalinio, ir viešojo saugumo deficitą, nes valstybės narės praranda svarbią na­cionalinę priemonę, leidžiančią kontroliuoti į šalį per vidines sienas atvykstančius asmenis, nustatyti jų tapatybę. Šiam saugumo deficitui kompensuoti į Šengeno acguis kaip atsvara yra įtraukti atitinkami kontrolės reikalavimai, tikslai, principai, mechanizmai, už Vidaus saugumą numatytos atsakingų ins­titucijų glaudesnio bendradarbiavimo formos. Šengeno acguis valstybėms narėms turi įpareigojančią galią, jo taikymas valstybėse sistemingai inspektuojamas ir vertinamas Šengeno ekspertų. Svarbiausios Šengeno Konvencijoje numatytos įgyvendinti priemonės: • Panaikinti Maltos pasienio tikrinimus prie vidinių sienų ir sustiprinti kontrolę prie išorinių sienų; • Nustatyti vykimą per išorines sienas reglamentuojančias bendras sąlygas; • Atriboti iš Šengeno teritorijos ir ne iš Šengeno teritorijos atvykstančių keleivių srautus; • Suderinti vizų tvarką; • Koordinuoti institucijų veiklą organizuojant Maltos pasienio tikrinimus (ryšio pareigūnai, personalui skirtų instrukcijų ir mokymų derinimas); • Nustatyti vežėjų statusą nelegalios migracijos užkardymo veikloje; • Įpareigoti registruotis visiems iš vienos į kitą šalį vykstantiems trečiųjų šalių piliečiams; • Už prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingos valstybės nustatymo taisyklės (Dub­lino konvencija); • Sustiprinti teisinį bendradarbiavimą pagreitinant nusikaltėlių perdavimo procedūras; • Sukurti ir naudoti Šengeno informacinę sistemą (SIS). Įgyvendindami Šengeno Konvencijos principus Belgija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Vokietija nuo 1995 m. liepos 1 d. visiškai atsisakė kontrolės prie Sutarties valstybių vidi­nių sienų, 1996 m. prie jų prisijungė Prancūzija, 1998 m. - Austrija ir Italija, 2000 m. - Graikija ir galiausiai 2001 m. kovo 25 d. Penkios Skandinavijos valstybės (įskaitant Norvegiją ir Islandiją), o neno­rinčioms dalyvauti Airijai ir Didžiajai Britanijai palikta teisė kontroliuoti vidaus sienas su kitomis Sutar­ties valstybėmis. Kiekvienai dabar įstojusiajai Lietuvai arba ateityje įstosiančiai į Europos Sąjungą valstybei Šengeno sutarties ir Šengeno konvencijos nuostatos galios be išlygų. Šengeno aquis sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno sutartis tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių (Belgijos Karalystės, Didžiosios Liuksemburgo Hercogystės, Nyderlandų Karalystės), Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško Maltos pasienio tikrinimų prie vidinių sienų panaikinimo bei 1990 m. birželio 19 d. Šengeno konvencija dėl 1985 metų Šengeno sutarties įgyvendinimo, prisijungimo prie Šengeno sutarties protokolai, susitarimai bei Vykdomojo Komiteto, įsteigto remiantis Konvencija, sprendimai. Konvencijoje reglamentuotų tikrinimų principus galima pavadinti naujoviška subjektų, atsakingų už bendros erdvės vidaus saugumą, atsakomybės forma. Tai reikštų, kad JK išorės sienų neturinčios Sutarties šalys patiki Šengeno erdvę, o kartu ir šalies teritoriją atvykstančių asmenų kontrolę kitų valstybių Maltos pasienio tikrinimo procedūras atliekančioms institucijoms.13 2.3. Maltos pasienio pareigūnų tarnybinės veiklos organizavimo sistema Maltos pasienio pareigūnų veiklos organizavimo sistemą, kaip jau minėjome, reglamentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo nuostatos Pagal galiojančią Maltos pasienio pareigūnų tarnybinės veiklos organizavimo tvarką, vertinama tik įstaigų vadovų ir karjeros Maltos pasienio pareigūnų tarnybinė veikla bei jiems suteikiamo kvalifikacinės klasės. Vadovaujantis tarnybinės veiklos organizavimo sistemą reglamentuojančiais dokumentais, numatomi šie Maltos pasienio pareigūnų tarnybinės veiklos organizavimo tikslai: • efektyvinti Maltos pasienio pareigūnų darbo kokybę ir efektyvumą; • informuoti valstybės pareigūnus apie jų veiklos organizavimo sistemą; • didinti Maltos pasienio pareigūnų motyvacija; • sudaryti galimybę vadovams daryti efektyvius personalinius sprendimus, įskaitant profesionalios karjeros planavimą ir individualaus profesionalaus vystymosi programos sudarymą; • plėtoti individualaus mokymo bazę. Lietuvos Respublikos Maltos pasienio pareigūnų veiklos organizavimo sistema turi aiškiai suformuluotus tikslus. Remiantis jais teigiame, kad įvertinęs darbuotojus vadovas gali priimti sprendimus apie pareigūno tinkamumą pareigoms, apie mokymosi poreikį institucijoje, apie darbo užmokesčio pokyčius bei personalo judėjimą (apaukštinimą/nužeminimą, perkėlimą, atleidimą). Efektyvus organizavimo vykdymo bei jo rezultatais paremtų teisingų sprendimų priėmimo rezultatas - kokybiškesnis ir efektyvesnis Maltos pasienio pareigūnų darbas. Taigi, siekiant šių konkrečių tikslų, Maltos pasienio pareigūnų vertinimui pasirinkti šie kriterijai: o Valstybės sienos apsaugos pareigūno darbo krūvis. o Valstybės sienos apsaugos pareigūno darbo kokybė. o Valstybės sienos apsaugos pareigūno atliktų užduočių sudėtingumas. o Sugebėjimas panaudoti įgūdžius ir žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. o Valstybės sienos apsaugos pareigūno bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Akivaizdu, kad valstybės tarnyboje taikomas objektyvesnis - formalizuotas -pareigūnų tarnybinės veiklos organizavimo sistemą . Pabrėžiama, kad itin svarbus yra organizavimo proceso skaidrumas ir rezultatų patikimumas, todėl vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Etikos taisyklėmis. Objektyvumo siekį taip pat liudija organizavimo kriterijų parinkimas - dauguma jų nukreipti į darbuotojo tarnybinės veiklos, o ne jo asmenybės organizavimo sistemą. Taip pat svarbu pastebėti, kad pasirinkti organizavimo kriterijai leidžia įvertinti visus tris darbinės veiklos aspektus: priemones (žinios, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai), transformacijos procesą (sugebėjimas pritaikyti įgūdžius ir žinias darbo funkcijoms vykdyti) ir pasekmes (darbo krūvis, kokybės ir užduočių sudėtingumas). Nors pagal kriterijų skaičių susidaro įspūdis, kad didžiausias dėmesys skiriamas darbo rezultatams, tie rezultatai įvertinami atsižvelgiant į jų siekimo priemones ir sugebėjimą tas priemones pritaikyti atliekant pareigas. Be to, valstybės sienos apsaugos pareigūno veikla pagrįsti kriterijai užtikrina ir tai, kad paskatinimas už labai gerą darbą arba nuobauda už nepatenkinamą darbą bus nukreipti ne į pareigūną, o į jo veiklą ir jos efektyvumo didinimą. Taigi, įdėmiai išanalizavus Maltos pasienio pareigūnų veiklos organizavimo tikslus ir kriterijus, vadovaujantis kuriais tų tikslų siekiama, manome, kad kriterijai iš esmės atitinka sistemos tikslus. Objektyvumą skatina ir tai, kad visi valstybės karjeros Maltos pasienio pareigūnai nepriklausomai nuo pareigybės vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas numato, kad vadovaudamasis anksčiau nurodytais organizavimo kriterijais bei pareigūno pareigybės aprašymu, karjeros valstybės sienos apsaugos pareigūno veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis valstybės sienos apsaugos pareigūno vadovas. Taigi, įstatymas tiksliai numato organizavimo dažnumą. Įvertinęs valstybės sienos apsaugos pareigūno tarnybinę veiklą, tiesioginis vadovas pildo specialią formą. Vadovo organizavimo išvada privalo būti motyvuota ir sudaryta griežtai vadovaujantis reglamentuotais kriterijais. Sistema numato tradicini organizavimo variantą su vieninteliu organizavimo subjektu - vadovu, kuris įvertinęs darbuotoją užpildo anksčiau minėtų kriterijų pagrindu sudarytą organizavimo formą. Deja, įstatymas nenumato, kad tiesioginis vadovas turi tiesiogiai supažindinti pareigūną su organizavimo rezultatais bei teikti pasiūlymus, nors tai ir stipriai rekomenduojama. Toks pokalbis numatomas tik tarp vertinamojo ir komisijos. Jau buvo minėta, kad dauguma autorių pabrėžia, kad tiesioginis vadovo ir pavaldinio organizavimo rezultatų aptarimas yra viena svarbių personalo organizavimo dalių. Atlikęs valstybės sienos apsaugos pareigūno veiklos organizavimo sistemą, vadovas pareigūno veiklą gali įvertinti: • labai gerai • gerai • nepatenkinamai. Manome, kad įorganizavimo rodiklius sistema nusako gana konkrečiai. Siekiant objektyvumo, kiekvienas toks įvertinimas yra aiškiai apibrėžtas. "Nepatenkinamai" vertinamas tas pareigūnas, kuris nesusitvarko su savo pareigomis ir jo veikloje nustatyti žymūs įgūdžių (veiklos, rezultatų) trukumai. "Gerai" vertinamas pareigūnas, kurio veikla ir rezultatai atitinka užimamų pareigų reikalavimus. Įvertinimas "labai gerai" skiriamas pareigūnui, viršijančiam pareiginius reikalavimus bei nuolat rodančiam aukštus įgūdžius ir rezultatus. Nors trumpi ir lakoniški, tačiau tokie apibrėžtumai užkerta kelią individualioms vadovo interpretacijoms to, kokią veiklą galima vertinti gerai, labai gerai ar nepatenkinamai. Įstatymas nenumato Maltos pasienio pareigūnų tarnybinės veiklos organizavimo metodų, manome, kad tai kiekvieno vadovo individualus pasirinkimas. Remdamiesi sistemos analize, manome, kad Lietuvos Respublikos Maltos pasienio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui geriausiai tiktų porinio lyginimo bei diferencijuojamo rangavimo metodai. Šie metodai nereikalauja daug laiko bei papildomų išteklių bei leidžia pasiekti aukšto objektyvumo. Valstybės sienos apsaugos pareigūno ir jo tarnybinės veiklos organizavimo tikslas – įvertinti Maltos pasienio pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus bei kvalifikaciją ir tokiu būdu: • efektyvinti Maltos pasienio pareigūnų darbo kokybę ir efektyvumą; • didinti Maltos pasienio pareigūnų motyvaciją; • sudaryti sąlygas vadovams priimti būtinus sprendimus, susijusius su Maltos pasienio pareigūnų karjeros planavimu, mokymais ir kt. Išvados  Valstybės sienos apsaugos tarnyba JK, Maltoje ir Lietuvoje - tai savarankiška valstybės aparato dalies ar nepriklausomų asmenų, kuriems valstybė patikėjo vykdyti jai priklausančias tam tikras funkcijas, veikla įgyvendinant specifines sienos apsaugos ir tinkamo jos įgyvendinimo funkcijas. Maltos pasienio policijos departamentas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Pagrindiniai Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždavi­niai yra: užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką; užtikrinti Lietuvos Respub­likos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą; pagal savo kompe­tenciją užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų pre­venciją, atskleidimą ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsau­gą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Vykdydama jai pa­vestus uždavinius, tarnyba atlieka šias funkcijas: 1. Maltos pasienio vidaus vandenyse; 2. atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valsty­bės sieną, kontrolę; 3. užtikrina Maltos pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją Maltos pasienio kontrolės punktų teisinį režimą; 4. dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos kontrolę; 5. dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstaty­mų nustatytas teisėtvarkos funkcijas Maltos pasienio ruože; 6. ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu. Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra keliami šie uždaviniai: 1) ginti pažeistą teisę ir, jei tai įmanoma, ją atkurti; 2) nubausti teisės pažeidėją, kai pažeistos teisės neįmano­ma atkurti; 3) atkurti pažeistą teisę ir nubausti teisės pažeidėją, kai pa­žeistą teisę yra įmanoma atkurti, bet kartu yra būtina nubausti teisės pažeidėją; 4) užtikrinti tinkamą ir teisėtą civilinę apyvartą ypač svar­biose civilinės teisės veikimo srityse. Vykdydamos šiuos uždavinius, valstybės sienos apsaugos tarnyba gi­na fizinių asmenų gyvybę, sveikatą, turtą, valstybės nuosavybę, gamtą ir pan. Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą lemia tam tikri jų veiklos bruožai: 1) visada turi būti valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos pradžios teisinis pagrindas. 2) valstybės sienos apsaugos tarnyba veikia tik vadovaudamosi įsta­tymu, o tam tikrais atvejais ir pagal nustatytą procesinę formą. Įstatymuose nenumatyti valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmai yra drau­džiami; 3) valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas gali vykdyti tik parei­gūnai, turintys specialų pasirengimą. 4) valstybės sienos apsaugos tarnyba sprendimas dažniausiai yra tei­sinio poveikio priemonė, pagrįsta įstatymu ir faktinėmis kon­krečios situacijos aplinkybėmis; 5) teisėti ir pagrįsti valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimai yra privalomi vykdyti. Juos privalo vykdyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Sprendimų vykdymas yra užtikrinamas valstybės prie varta.. Literatūra 1. The Schengen acquis and its integration into the Union// http://www.europa.eu.int/scadplus/leg/de/lvb/ I33020.htm; 2. Amsterdamo sutartis. Bendra informacija apie ES - Europos Sąjungos istorija ir teisė.// http://euro.lt/showitems.php?TopMenulD=7&MenultemlD=40

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!