Referatai

Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas)

10   (1 atsiliepimai)
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 1 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 2 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 3 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 4 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 5 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 6 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 7 puslapis
Valstybės tarnybos samprata (rašto darbas) 8 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Tarnyba - tai viena svarbiausių žmonių ir visuomenės bei valstybės tikslingos veiklos rūšių. Ši sąvoka suvokiama įvairiai: kaip žmonių veiklos rūšis, kaip socialinis teisinis institutas, kaip valstybės institucijų speciali sistema. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas tarnybą apibrėžia kaip paslaugų sistemą, įmonę, tarnavimą. Enciklopedijose pateikiamas ir toks apibūdinimas: „... iš sutarties arba iš kitokio pagrindo kilusi teisinė pareiga, ką kieno naudai veikti, atlikinėti...“. Tarnyba sudaro valdymo esmę, be jos nebūtų įmanoma įgyvendinti valstybinio valdymo. Vienos tarnybos priklauso privatinės teisės santykių sričiai, kitos viešosios teisės, kaip antai, valstybės tarnyba. Egzistuoja įvairūs valstybės tarnybos apibūdinimai. Europos Sąjungos teisėje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose pateikiama valstybės tarnybos samprata yra skirtinga. Europos Sąjungos teisėje valstybės tarnyba nėra išskiriama kaip atskira visuomeninių santykių sritis. Sąvoka „valstybės tarnyba“ Europos Sąjungos teisėje dažniausiai suprantama kaip išimtinė darbuotojų laisvo judėjimo teisė. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigoja ir valstybių, šios bendrijos kandidačių, priimti tokio pobūdžio įstatymų, ir dalis Europos valstybių neturi atskiro valstybės tarnybos įstatymo, o šiuo santykius reglamentuoja nacionalinė teisė, kuri apima ir normas, reglamentuojančias šios srities santykių savitumus. Visose Vakarų šalyse valstybės tarnybos valdymas yra reglamentuotas, tačiau gana įvairiai, pasirenkant priimtinus modelius. Vienose valstybėse (pvz. Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Vokietijoje bei didele dalimi Airijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Portugalijoje) yra gana griežtai reglamentuotas valstybės tarnybos vadinamasis „karjeros modelis“, kitose (pvz. Švedijoje, didele dalimi Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, kitose Skandinavijos šalyse) valstybės tarnyba reglamentuota tais pačiais įstatymais, kaip ir įstaigos privačiame sektoriuje. Valstybės tarnyba yra ypatinga žmogaus socialinės veiklos rūšis. Ji neatsiejama nuo pačios valstybės, jos vaidmens visuomenės gyvenime. Nors 2009 metais Lietuvos valstybės tarnyba buvo įvertinta kaip pati geriausia tarp 2004 m. gegužės 1 d. dešimties į Europos Sąjungą įstojusių valstybių, tačiau teisinio reguliavimo ir teisės aktų taikymo trūkumų praktikoje yra. Be abejonės, valstybės tarnyba – svarbus valstybės viešosios administracijos komponentas, įgyvendinantis viešąjį administravimą. Tinkamas teisinis reguliavimas, operatyviai ir produktyviai savo funkcijas atliekantys valstybės tarnautojai užtikrina sėkmingą valstybės vykdomosios valdžios formuojamos politikos įgyvendinimą. Kiekviena valstybė turi diskrecijos teisę pasirinkti ir pritaikyti jai priimtiniausią valstybės tarnybos koncepcijos modelį. Nuo pasirinkto modelio priklauso asmenų, kurie bus laikomi valstybės tarnautojais, apibrėžimas. Lietuva nuo 1990 metų ne kartą keitė įtvirtintą teisinio reglamentavimo koncepciją ir pasirinko siaurąjį valstybės tarnybos modelį, kuris bene labiausiai tinka santykinai mažai valstybei. Kadangi iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuvos valstybės tarnyba buvo grįsta sovietine teisine sistema, nuo 1990 metų nepriklausoma Lietuva turėjo sukurti, tiksliau sugrįžti prie normalios demokratiškos teisinės sistemos. Per beveik 20 nepriklausomybės metų požiūris į valstybės tarnybą ne kartą keitėsi, buvo ieškoma geriausio varianto, pasitelkiant užsienio šalių, ypač senbuvių Europos Sąjungos valstybių narių, patirtį. Svarbiausias aspektas apibrėžiant valstybės tarnybos sąvoka, yra jos atskleidimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri yra vientisas aktas, nusakantis valstybės valdymo pamatus, kyla pagrindiniai demokratinėms valstybėms būdingi valstybės tarnybos principai. Konstitucija nustato esminius valstybės tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, įtvirtina šias pagrindines nuostatas: • valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad, konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinis atviros visuomenės imperatyvas, konstitucinė valstybės tarnybos samprata suponuoja tai, kad valstybės tarnyba turi būti atvira, prieinama žmonėms, kurių reikalus ji tvarko); • Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškus rinkimus išrinkus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad teisė lygiais pagrindais stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą yra susijusi su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Žinoma, valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota ir gebėti atlikti jai keliamas užduotis. Tai suponuoja gana didelius (palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (pirmiausia tiems, kurie sprendimus priima vienasmeniškai), taip pat būtinumą užtikrinti galimybę šiems asmenims dirbant valstybės tarnyboje nuolat tobulinti profesinę kompetenciją.) Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims); • visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Taigi, Lietuvos aukščiausios galios teisės aktas skiria dėmesį Lietuvos valstybės tarnybai ir tai leidžia teigti, kad valstybės tarnyba yra sudėtinė konstitucinės teisės dalis. Tačiau, pažymėtina, kad konstitucinė teisė tik nustato esminius valstybės tarnybos instituto pagrindus, tačiau šiuos pagrindus detalizuoja ir konkretizuoja įstatyminiame ir poįstatyminiame lygmenyje, t. y. administracinė teisė. Administracinės teisės ištakos yra konstitucinėje teisėje ir yra konstitucinės teisės loginis tęsinys. Anot E. Šileikio galima teigti, kad viską, ką savo nuožiūra sukuria ir keičia įstatymų leidėjas, konkretizuodamas blanketines ar kitas Konstitucijos nuostatas viešojo bendravalstybinio būdo sutvirtinimo ar administravimo srityje, atitinkamai apima administracinė teisė. Šiuo požiūriu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, įstatymas Dėl užsieniečių teisinė padėties arba Karo padėties įstatymas iš esmės yra administracinės teisės (ne konstitucinės teisės ) šaltiniai tiek, kiek jie nepakartoja Konstitucijos nuostatų. Taigi, perfrazuojant galima pasakyti, kad Valstybės tarnybos įstatymas yra administracinės teisės šaltiniu tiek, kiek jis nepakartoja Konstitucijos nuostatų. Valstybės tarnyba turi tarnauti viešajam interesui. Ši nuostata atėjusi dar iš Lietuvos I - osios Respublikos laikais skelbtų mokslo darbų. M. Riomeris suformulavo viešojo intereso teoriją, kurios esmė yra tai, jog valstybė turi tarnauti žmonėms. Pažymima, jog spartėjant integracijos į Europos Sąjungą procesams, buvo keliamas uždavinys sudaryti sąlygas formuoti profesionalią valstybės tarnybą, labiau atitinkančią Europos Sąjungoje galiojančius kriterijus. Šis laikotarpis žymi naujo požiūrio į valstybės tarnybą atsiradimą. Naujajai koncepcijai, suformuotai mokslininkų ir praktikų, įgyvendinti 2002 metų balandžio 23 dieną Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą. Naujasis valstybės tarnybos apibrėžimas yra daug išsamesnis ir jame atkreipiamas dėmesys į gana reikšmingus viešojo administravimo bruožus. Valstybės tarnyba yra teisinių santykių visuma, kuri atsiranda: • įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus; • dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą; • koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą; • priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje; • rengiant ir koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas ir kt. Galime daryti išvadą, jog valstybės tarnautojai vykdo specifines funkcijas, priklausomas nuo valstybės valdymo tarnybos paskirties. Tam, kad galėtų tinkamai šias funkcijas įgyvendinti, pilietis, stojantis į valstybės tarnybą, turi atitikti įstatymų numatytas sąlygas. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas valstybės tarnybą apibrėžia kaip teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. Darbo teisės normos valstybės tarnybos atžvilgiu yra taikomos tik tiek, kiek tam tikrų valstybės tarnybos klausimų nesureguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas nustato kasmetinių atostogų suteikimo valstybės tarnautojams tvarką, tačiau visiškai nieko nepasako apie tai, kokia tvarka galima valstybės tarnautoją atšaukti iš kasmetinių atostogų. Taigi, atšaukiant valstybės tarnautoją iš kasmetinių atostogų yra vadovaujamasi Darbo kodekso normomis. VALSTYBĖS TRANYBOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti pagrindiniai šio instituto principai, kurių pamatinės nuostatos įtvirtintos Konstitucijoje. Šie principai priimti daugelyje Europos šalių. Sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais. Pagal įstatymo viršenybės principą: 1) valstybės tarnautojo statusas, reglamentuotas Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu; 2) niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, viršijančius jo įgaliojimus; 3) valstybės tarnautojui garantuojama teisė ginti savo teisėtus interesus visais įstatymų nustatytais būdais. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar subjektyvių kitų aplinkybių. Pagal lojalumo principą valstybės tarnautojas turi būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir jos konstitucinei santvarkai ir savo veiksmais bei elgesiu neperžengti teisėtumo ir jam suteiktų įgalinimų ribų. Pagal politinio neutralumo principą viešojo administravimo valstybės tarnautojas privalo nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus). Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša ir suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, išskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis. Pagal karjeros principą priėmimas į valstybės tarnybą neterminuotam darbui ir aukštesnių ar kitų pareigų siekimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, objektyviai įvertinant jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso metu. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: 1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; 2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; 3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; 4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; 5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; 6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; 7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais; 8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. VALSTYBĖS TARNYBOS INSTITUTO RAIDA LIETUVOJE. Teisės moksle yra nurodoma, kad antrosios Lietuvos Respublikos laikais (1918-1940 m.) nebuvo priimta vieningo valstybės tarnybos įstatymo. 1919 m. vasario 6 d. buvo priimtas Įstatymas dėl valstybės tarnybos sutvarkymo, kuriame buvo tik du straipsniai. Pirmajame numatyta, kad kiekvienas valstybės valdininkas privalo raštu duoti pasižadėjimą saugoti Lietuvos valstybės konstituciją, vykdyti įstatymus ir ,,Vyriausiosios Valdžios įsakymus“, sąžiningai ir teisingai atlikti savo pareigas, antrajame - nustatyta, kaip duodama priesaika: ministrai – ministrų kabineto posėdyje, kiti valdininkai tokia tvarka, kokią nustatys kiekvienas ministras savo žinyboje. 1919 m. liepos mėn. Valstybės žiniose buvo paskelbtas Įstatymas dėl valdininkų pareigų ėjimo atlyginimo. Jame akventuotinos kelios nuostatos:  valdininkas už algą gali eiti pareigas tik vienoje valdžios įstaigoje; esant reikalui viršininkui įsakius valdininkai privalo dirbti ir nedarbo valandomis be atskiro už tai atlyginimo. 1920 m. sausio 20 d. buvo priimtas Vyriausybės įsakymas dėl giminaičių tarnybos valstybinėse ir savivaldybių įstaigose apribojimo. Šiame įsakyme buvo pasakyta: ,,draudžiama priiminėti tarnybon artimuosius dviejų pirmųjų laipsnių gimines gentis valdininkais taip, kad artimieji giminės arba gentys būtų vieni kitiems betarpiais viršininkais arba prižiūrimaisiais”. Toliau įsakyme pasakyta, kad jeigu taip ir būtų atsitikę anksčiau, tarnautojai turi būti atitinkamai perkelti į kitas pareigas. Taip pat daug dėmesio buvo skiriama savivaldybių veiklos sureguliavimui. 1919 m. spalio 28 d. Valstybės Taryba priėmė Savivaldybių įstatymą, 1919 m. vasario 20 d. – Įstatymą valstybės kontrolei tvarkyti. 1926 m. kovo 16 d. buvo priimtas Valstybės kontrolės įstatymas. Patys pirmieji bandymai kurti Lietuvos valstybės tarnybą ir viešojo administravimo sistemą – 1995 metai, kuomet buvo priimtas Valdininkų įstatymas. Šio įstatymo išskirtinis ypatumas tas, kad pagal jį anuomet Lietuvoje buvo suformuota plačioji valstybės tarnybos koncepcija, kai valstybės tarnautojais buvo laikomi visi darbuotojai, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir visiškai nebuvo akcentuojamos jų vykdomos funkcijos. 1999 metais, vykdant Teisinės sistemos reformą, kuomet buvo priimtas Viešojo administravimo, Administracinių ginčų komisijų, Administracinių bylų teisenos įstatymai, taip pat buvo priimtas ir pirmasis Valstybės tarnybos įstatymas. 2002 metais Valstybės tarnybos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Moksle galima atrasti, kad valstybės tarnybos raidą, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, galima suskirstyti į 4 etapus: laikotarpį iki 1995 metų, laikotarpį nuo 1995 iki 1999 metų, laikotarpį nuo 1999 iki 2002 metų. Pirmuoju laikotarpiu politinio proceso veikiamas vyko valstybės valdymo pagrindų ir valstybės pareigūnų korpuso formavimas. Antruoju laikotarpiu buvo pradėta kurti nuo politikų įtakos nepriklausoma valstybės tarnyba. Trečiuoju laikotarpiu buvo mėginama valstybės tarnyboje įgyvendinti karjeros modelį. Ketvirtuoju laikotarpiu buvo atsisakyta ketinimų įgyvendinti grynąjį karjeros modelį. Pirmuoju valstybės tarnybos raidos laikotarpiu 1990 metais Vyriausybės priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos ministerijų pagrindinių funkcijų“, kuriuo nustatė ministerijoms pavaldžių valstybinių įstaigų ir organizacijų vadovų skyrimo ir atleidimo tvarką. Taip pat nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės departamentų pagrindinių funkcijų“ Vyriausybė sureglamentavo visų valstybinių įstaigų ir organizacijų vadovų skyrimą ir atleidimą. Šiuo laikotarpiu, 1991 metais, Vyriausybė priėmė ir nutarimą, kuriuo sureguliavo valstybinių ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, kurioje buvo nustatyta, kad valstybės valdymo, teisėsaugos institucijų darbuotojų darbo apmokėjimas reguliuojamas koeficientais, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga. Šiame dokumente taip pat buvo nurodyta, kad į pareigas galima priimti neterminuotam laikui arba bandomajam laikotarpiui. Antruoju valstybės tarnybos raidos laikotarpiu 1995 metais buvo priimtas pirmas specialus įstatymas, skirtas valstybės tarnybai sureguliuoti. Tai buvo Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas. Šis įstatymas apibrėžė A ir B lygio valdininkų sąvokas, nustatė priėmimo į valstybės tarnybą ir atleidimo iš jos tvarkas, įtvirtino valdininkų teises, pareigas, vertinimo tvarką, atsakomybę bei socialines garantijas. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo patvirtinti A ir B lygių valdininkų pareigybių sąrašai. Pažymėtina, kad Valdininkų įstatymas nereguliavimo valdininkų darbo užmokesčio, todėl darbo apmokėjimas buvo vykdomas pagal prieš tai priimtą Vyriausybės nutarimą. Trečiuoju valstybės tarnybos raidos laikotarpiu, kuomet Valdininkų įstatymą pakeitė Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojai buvo suskirstyti į grupes, t.y. viešojo administravimo valstybės tarnautojus ir paslaugų valstybės tarnautojus. Buvo nustatyti A, B, C, D valstybės tarnautojų pareigybių lygiai, o visos pareigybės suskirstytos į 30 kategorijų (pirma kategorija buvo pati žemiausiai, 30 – aukščiausia). Šis raidos etapas išsiskiria ir tuo, kad 2001 metais valstybės tarnautojų kasmetinės atostogos buvo pradėtos didinti atsižvelgiant į valstybės tarnautojo stažą Lietuvos valstybei. Taip pat pradėjo funkcionuoti karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo sistema bei pradėta darbo užmokesčio reforma. Paskutinis, ketvirtasis, valstybės tarnybos raidos laikotarpis siejamas su 2002 metais priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, kuri radikaliai pakeitė valstybės tarnybą. Šiuo įstatymu buvo atsisakyta valstybės tarnautojų klasifikavimo i viešojo administravimo valstybės tarnautojus ir paslaugų valstybės tarnautojus. Todėl šiai dienai valstybės tarnautoju yra laikomas asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Paskutiniame laikotarpyje nustatytos trijų lygių valstybės tarnautojų pareigybės (A, B, C), kurios skirstomos į 20 kategorijų. Su kategorijomis susiejamas ir valstybės tarnautojo darbo užmokestis. Taip pat šiuo įstatymu įvedamos kvalifikacinės klasės (1,2,3), už kurias gali būti mokami priedai. Šiame laikotarpyje valstybės tarnautojų veiklos vertinimas susiejamas su tarnautojo veiklos efektyvumu, skiriamas didesnis dėmesys valstybės tarnautojų mokymams, administracinių gebėjimų vystymui, kvalifikacijos kėlimui. Nors kiekvienu valstybės tarnybos raidos etapu valstybės tarnyba stiprėjo ir tobulėjo neabejotinai išlieka daug aktualių tarnybos tobulinimo ir plėtros klausimų (atsakomybės neišvengiamumo, valstybės tarnautojo veiklos efektyvumo didinimo, administracinių gebėjimų stirpinimo ir pan.). Kaip matome, valstybės tarnybos teisinio reguliavimo dalykas išsiskiria tuo, kad tam tikrą dalį jos santykių reguliuoja įvairių teisės šakų normos. Anot mokslininkų, tarnybinės teisės reguliavimo dalykas – tai tam tikri specifiniai, konkrečiai institucijai ar jų sistemai būdingi dėl jai pavestų įgyvendinti funkcijų visuomeniniai santykiai, arba valstybės tarnybos vidinio organizavimo ir jos funkcionavimo prielaidų visuma. Teisinėje sistemoje Valstybės tarnybos įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris reglamentuoja valstybės tarnautojų teisinį statusą, t.y. valstybės tarnautojams keliamus reikalavimus, atrankos į valstybės tarnybą tvarką, darbo apmokėjimą, , tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką, vertinimą. Tuo tarpu Darbo kodeksas darbo ir kiti darbo ir socialinės apsaugos teisės aktai žymiai detaliau reguliuoja darbo teisinius santykius ir jiems Valstybės tarnybos įstatymas negali prilygti, todėl pastarieji ir yra taikomi sprendžiant tokius valstybės tarnautojo statuso klausimus, kurie nėra sureguliuoti Valstybės tarnybos įstatyme (t.y. tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pan.). ŠALTINIAI   1. Laurinavičius A. Tarnybinė teisė: Statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. - Vilnius: 2003 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. 1992, Nr. 33-1014. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas Valstybės žinos, 2004, Nr. 181-6708. 4. Šileikis E. Administracinė teisė kaip konkretizuota Konstitucija. 2002. m. balandžio 26 d. respublikinės mokslinės konferencijos pranešimas. 5. Laurinavičius A., Tarnybinė teisė ir naujoji valstybės tarnybų (institucijų) valdymo paradigma. Vilnius, 2010. 6. Bukauskas A., Domarkas V. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija. Vilnius, 2007.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2770 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
9 psl., (2770 ž.)
Darbo duomenys
  • Teisės referatas
  • 9 psl., (2770 ž.)
  • Word failas 31 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt