Estetinis grožis lietuvių tautiniuose rūbuose

V. Kulikauskienės straipsnyje teigiama, kad tautinis kostiumas – lietuvių tautos materialinės ir dvasinės kultūros simbolis, vizuali tautinės savimonės išraiškos forma. Savo reikšme ne tik tai prilygsta, bet ir pranoksta valstybingumo simbolius – vėliavą, herbą, himną, nes tiktai tautinis kostiumas, reprezentuodamas pagrindinę valstybės tautą, yra sukurtas ne atskyrų asmenų ar jų grupių, bet visos tautos.
Audimo raštai – tai trumpa informacija apie visuomenės pasaulėjautą, kai kuriais atvejais ekonomines ir politines gyvenimo ypatybes. Ne veltui audinį Homeras lygino su visatos tvarka. Ornamentikoje slypi žmogaus patirtis, civilizacijų sąveikos, tautinis identitetas ir modernios kultūros ištakos.
J. Balčikonis raštus pagal jų charakterį skirsto į geometrinius, augalinius, gyvūninius ir mišriuosius.
Rašto kompozicija, jo charakteris priklauso nuo audinio paskirties. Pagal audinio paskirtį pasirenkama ir atitinkama medžiaga bei atlikimo technika.
Liaudies raštai ėjo iš kartos į kartą ir ilgainiui prigijo, plačiai įsigalėjo. Žinomesni liausies raštų motyvų pavadinimai – vingeliai, kryputės, slanksteliai, eglutės, dantukai, langučiai, kryžiukai, stikliukai, katpėdėlės, suverstiniai, akėtiniai, dimučiai, grėbliukai, šluotelės, sukatėlių raštai ir kt.
Liaudies audinių raštuose augaliniai ir gyvūniniai motyvai dažniausiai jungiami ir eina kartu su geometriniais raštais. Gamtos motyvai taip susisteminami, jog drauge su geometriniais raštais sudaro bendrą vienalytį stilistinį vienetą.
Daugelis lietuvių autorių geometrinius raštus vertina kaip tradicinius mūsų liaudies mene.
V. Savoniakaitė knygoje „Audiniai kaimo kultūroje“ nurodo, kad ripsai ir dimai, tai pat servetos ir kt. yra technikos, diktuojančios ornamentą, o ne pats ornamentas ar raštas.
3. Juostos liaudies mene
Juostos buvo žinomos nuo IX-XIII a. ir išliko iki XIX a. pabaigos. Prie lietuvių liaudies tradicinių vyriškų ir moteriškų drabužių buvo naudojamos juostos. Ypač joms svarbus vaidmuo – dzūkų vestuvinėse apeigose.
Pagal audimo būdą juostos skirstomos į beraštes, vytines, pintines, kaištines, rinktines ir staklėmis austas plačiąsias juostas.
Rinktines juostas audė visuose Lietuvos regionuose. Šia technika būdavo išaudžiami eglučių, beržo lapų, roželių, dobiliukų ir kt. stilizuoti augaliniai arba geometriniai raštai.
Pintinės juostos labiausiai paplitusios Aukštaitijoje. Joms būdingi stambūs rombų raštai. Joms pinti naudoti ryškūs kelių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!