Emocijos ir jausmai. Aktyvaus klausymosi normos. Grupės

Įvairiausiais eksperimentais psichologai bandė nustatyti emocijų fenomeną, jas išmatuoti, klasifikuoti, susieti su kitais potyriais bei reakcijomis. Tačiau išsami jausmų teorija dar nesukurta, nėra ir visuotinai priimto apibrėžimo.
Kasdieniame gyvenime matome, kaip mus supantys žmonės verkia ir juokiasi, rodo vienas kitam švelnumą, barasi, liūdi ir džiaugiasi. Matome žmonių emocines būsenas, matome emocijų išraiškas, iš kurių dažniausiai ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus, jausmus bei troškimus. Emocinė išraiška, greta verbalinio žmonių bendravimo, yra svarbiausia priemonė, padedanti suprasti žmonėms vienas kitą. Emocines būsenas reikia suprasti kaip tam tikru momentu sustiprėjusį ar susilpnėjusį emocinį išgyvenimą. Šie išgyvenimai gali būti skirtingo modalumo arba skirtingo stiprumo.
Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologinę ir socialinę reikšmę. Visi žmonių socialiniai ryšiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijomis, kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba. Šie signalai parodo kitam, kaip reikėtų elgtis, ką žmogus išgyvena, ką jaučia ir ko iš mūsų laukia. Emocijų išraiška papildo ir praturtina žmonių bendravimą.
Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos. Ryškiausiai emocinę būseną išduoda veido raumenų veikla. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. Kūno judesiai – gestai, laikysena, eisena – pantomimika – taip pat išreiškia emocijas. Išorė dažnai suteikia vertingos informacijos apie tai, kokias ir kokio stiprumo emocijas išgyvena pašnekovas. Mimika, pantomimika bei balso ypatumai papildo žodinę informaciją, o kartais net išduoda priešingus jausmus. Tad, jei norime geriau pažinti, lengviau suprasti kitus, turime atidžiai įsižiūrėti, įsiklausyti į pašnekovą, stengtis būti empatiški.
Apie žmogaus išgyvenimus byloja ir įvairūs organizmo pakitimai. Susijaudinus greičiau plaka širdis, išsiplečia arba susitraukia kraujo indai, supykus greičiau ir giliau kvėpuojama, pakinta raumenų judesiai, įvairių liaukų veikla. Priklausomai nuo jų santykio, mūsų organizmas į stresą gali reaguoti skirtingai. Išraiškos judesiai papildo mūsų kalbą, daro ją gyvą ir energingą, mintis ir ketinimus kartais nusako tikriau už žodžius, kurie gali būti ir melagingi. Ašaros yra universalus liūdesio rodiklis, juokas – džiaugsmo, pasitenkinimo požymis. Tačiau svarbiausia žmogaus emocijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!