Socialinės psichologijos raidoje sociometriniai grupių tyrimai turėjo ir tebeturi didelę teorinę ir praktinę reikšmę (Suslavičius, 2006). Sociometrijos tyrimų pradininkas J. Moreno pasiūlė savitą metodą, vadinamą sociometriniu testu ir suformulavo pagrindinius jo taikymo principus. Remiantis sociometriniu testu yra nustatomas sociometrinis statusas. Statusas - tai „grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų grupės narių požiūriu“ (Psichologijos žodynas, 1993, p. 293-294).
Socialinės psichologijos raidoje sociometriniai grupių tyrimai turėjo ir tebeturi didelę teorinę ir praktinę reikšmę (Suslavičius, 2006). Sociometrijos tyrimų pradininkas J. Moreno pasiūlė savitą metodą, vadinamą sociometriniu testu ir suformulavo pagrindinius jo taikymo principus. Remiantis sociometriniu testu yra nustatomas sociometrinis statusas. Statusas - tai „grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų grupės narių požiūriu“ (Psichologijos žodynas, 1993, p. 293-294). Taikant šį metodą grupių tyrimai atliekami įvairiais tikslais, bet esminė jo paskirtis – grupės narių statuso įvertinimas. Vertinimas atliekamas remiantis savarankiškai priimamais asmenų sprendimais apie bendravimo partnerių iš savo grupės narių pasirinkimą apibrėžtai veiklai atlikti (Gergen, 1981, p. 422). Šio tyrimo pagalba galima nustatyti grupės narių tarpusavio ryšius. Galima sužinoti kas yra grupės lyderis, atstumtasis, izoliuotasis.
Tikslas – Nustatyti Klaipėdos universiteto, II kurso edukologijos grupės narių statusus bei jų tarpasmeninių santykių pobūdį.
Hipotezė – Tikėtina, kad vienas vaikinas merginų grupėje bus atstumtasis.
Laboratoriniame darbe dalyvauja 10 edukologijos specialybės II kurso studetų. Šį kursą sudaro 9 merginos ir 1 vaikinas. Jų amžius nuo 19 – 25 metų. Visi turi vidurinį išsilavinimą ir šiuo metu studijuoja Klaipėdos universitete. Ši grupė išrinkta neatsižvelgiant į jokius išskirtinius bruožus ar įpročius.
1.2 Tyrimo būdai
Šis tyrimas yra kiekybinis. Juo siekiama surinkti kuo daugiau statistinės informacijos. Pagrindinė šio tyrimo paskirtis – išsiaiškinti, prognozuoti bei pagrįsti objekto požymius, reiškinių ryšius. Ieškoma požymių, kurie matuojami siekiant dėsnių universalumo. Duomenys buvo fiksuojmi anketoje. Anketa sudaryta iš keturių klausimų. Pirmasis, yra laisvalaikio teigiamas, antrasis – laisvalaikio neigiamas, trečiasis – teigiamas dalykinis, ketvirtasis neigiamas dalykinis. Šiais klausimais siekiama nustatyti grupės ryšius.
1.3 Tyrimo procedūra
Tyrimui buvo iš anksto pasiruošta. Iš pradžių buvo pasirinkta nedidelė grupė, tam , kad būtų lengviau užrašyti duomenis bei analizuoti gautus rezultatus. Po to buvo sudaryta anketa, atsižvelgiant į tai, jog grupės nariai yra studentai. Buvo susitarta dėl patogaus laiko ir pateikta anketa. Tiriamiesiems pateiktas instrukcijos tekstas: „Sveiki, esu Klaipėdos Universiteto II psichologijos kurso sudentė Roberta...
Šį darbą sudaro 1856 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!