Tarpgrupiniai santykiai: M. Sherif (1956) vaikų stovyklos tyrimas

PRATARMĖ

Žmogus yra sociali būtybė, todėl siekiant atliepti socialinių ryšių poreikį žmonės yra linkę gyventi šeimose, dalyvauti veiklose, kurios buria į bendruomenes, draugijas. Tačiau gyvenant bendruomenėse neišvengiama ir konfliktų. Konfliktas yra dažnai pasireiškiantis, natūralus reiškinys grupėse ar organizacijose (Nussera et al., 2016). Nussera ir kiti autoriai (2016) konfliktą įvardija kaip socialinę situaciją, kurioje yra atrandamas tikslų nesuderinamumas tarp dviejų ar daugiau grupių. Gigol (2019) pateikė konfliktų skirstymą į tris skirtingas kategorijas: asmenybės, tarpasmeninius ir tarpgrupinius konfliktus. Tarpgrupiniai konfliktai kyla tarp skirtingoms grupėms priklausančių individų. Tokie konfliktai dažniausiai siejami su vertybių, nuostatų ir interesų nesutapimu (Gigol, 2019).

Šiomis dienomis jau turime nemažai atliktų tyrimų apie grupių tarpusavio santykių kūrimą, tačiau svarbu paminėti, jog šių tyrimų pradžią pradėjo žymus socialinės psichologijos tyrėjas Muzafer Sherif. Jis sukūrė realistinę konfliktų teoriją, kurioje manoma, kad tarpgrupiniai konfliktai, išankstiniai nusistatymai, stereotipai atsiranda, kai grupės pradeda varžytis dėl ribotų išteklių. Šią teoriją tyrėjas patvirtino atlikdamas kontravertiškai pagarsėjusius vaikų stovyklos eksperimentus, kurie yra vertinami nevienareiškmiškai. Nepaisant trūkumų ir kritikos, M. Sherifas savo metodikomis, kurios nagrinėja tarpgrupinius santykius sukūrė pamatą socialinei psichologijai vystytis. Toliau šiame darbe aptarsime klasikinį M. Sherifo berniukų stovyklos tyrimą bei kelis naujesnius tyrimus, kurie papildo tarpusavio santykių kūrimo supratimą naujomis kryptimis, paliečiant nuostatų formavimosi, konkurencijos aspektus.

1. ĮVADAS

1.1. Socialinis-istorinis tyrimo kontekstas ir taikyti metodai

Turkų kilmės, socialinės krypties psichologijos atstovas Muzaferis Sherifas (1905 - 1988) buvo vienas reikšmingiausių socialinės psichologijos veikėjų, kuris atliko nevienareikšmiškai vertinamus eksperimentus. Vienas tokių - „Plėšiko uolos“ berniukų stovyklos eksperimentas, kurį pasirinkome plačiau pristatyti šiame darbe. Norint geriau įvesti į šį tyrimą, verta paminėti apie M. Sherifo darbus ir jo interesų kryptis bei kontekstą kuriame autorius augo, mokėsi ir susiformavo kaip tyrėjas.

Kilęs iš mažo Turkijos miestelio, turtingos penkių vaikų šeimos, Muzaferis Sherifas baigė filosofijos mokslus Turkijoje ir tik vėliau išvyko mokytis magistrantūros ir doktorantūros studijų į Ameriką. Kaip tyrėją, jį formavo aplink vykę reikšmingi įvykiai pasauliniu mastu: išgyventi Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Didžiosios depresijos laikas JAV, pabėgimas nuo graikų kareivių nužudymo, ir galiausiai jis buvo įkalintas Turkijoje už nacizmo kritiką (Haslam & Smith, 2017). Kalbant apie jo interesų kryptis, mokslininkas tyrė, kokiu mastu nuostatos, internalizuotos normos ir kiti savęs komponentai tam tikromis stimuliavimo sąlygomis yra dominuojantys komponentai bendrame paveiksle (Haslam & Smith cit. iš Harvey, 1989). M. Sheriff teigė, kad individas turėtų būti suvokiamas kaip priklausomas nuo kitų, o ne kaip atskirtas nuo likusio pasaulio. Ši abipusė individų ir jų konteksto sąveika yra Šerifo teorinio mąstymo pagrindas, atsispindėjęs atliktame berniukų stovyklos eksperimente apie tarpgrupinius santykius ir konfliktus (Haslam & Smith, 2017.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!