Ekologijos metodai

Ekologija tyria santykius, egzistuojančius tarp tos pačios bei skirtingų rūšių individų ir tarp organizmų ir aplinkos. Tam tikra abiotinė, fizinė ir cheminė aplinka bei joje gyvenantys augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai sudaro ekosistemą. Ekosistema yra ypatingas ekologijos tyrimų objektas, o jų struktūros ir funkcijų įvertinimas – svarbiausias ekologo uždavinys.
Ekologinių objektų ir procesų modeliavimo istorija susijusi su matematiniais modeliais. Matematikos taikymas klasikinėje ekologijoje ilgą laiką buvo susijęs su biologijos matematizacija. Pagrinde tai antrojo dešimtmečio V. Volteros ir A. Lotkos darbai. V. Voltera sukūrė populiacijos dinamikos teoriją, parodžiusią diferencialinių lygčių motodo efektyvumą, aprašant ekologinius ir biologinius procesus. Matematinė teorija, aprašyta supaprastinant, populiacijų dinamikai pasirodė diskutuotina. Tiesa, kai kurie eksperimentai, atlikti G. F. Gauzės 1930 m. bandymais su bakterijomis, patvirtino atskiras jos išvadas. V. Volteros darbas “Kovos už būvį matematinė teorija” buvo stimulu kitiems darbams ekologijos ir biologijos srityse.
Sisteminis modeliavimas – tai vienas iš pagrindinių sisteminės analizės būdų. Tai praktika orientuotas sistemų tyrimo būdas kartu turintis ir visą eilę priemonių, tyrimo metodų, konstruojant sudėtingas ir labai sudėtingas sistemas.
Sisteminė analizė apjungia ir matematinio modeliavimo metodus, formalizuoto modeliavimo elektroninių skaičiavimo smašinų ( ESM ) pagalba kartu su neformalizuotais modeliavimo elementais, o taip pat, kas labai svarbu, specifinę jų sisteminę sintezę, kurią mes vadiname sisteminiu modeliavimu.
Ekosistemų sisteminę analizę pavyko atlikti tik apie 1960 m., pradėjus ekologijoje naudoti ESM ir sukūrus sudėtingų gamtinių sistemų modeliavimo metodus.
Aštuntajame dešimtmetyje atlikti žymesni tyrimai, ekosistemų modeliavimo darbai, kurie padėjo sisteminiam paradigmui ( tai teorinių ir metodinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma ) įsitvirtinti ekologijoje. Jis remiasi ekosistemos koncepcijos kentekstu ir yra pagrindas šiuolaikinės ekologijos tyrimams. Iš ekosistemos koncepcijos pagrinėjų galima paminėti M. Deilą, K. Vaitą, D. Gudalą, D. Reichlą, R. O’Neilą, V. Fiodorovą ir kitus ekologus.
Matematiniais modeliais tiriama ne tik populiacijų gausumo dinamika, bet ir jų genetinė struktūra. Šios krypties tyrimų pradininkai buvo A. Fišeris, S. Raitas, R. Holdeonas, S....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!