Ekologijos konspektas

Ekolologija 1. Buveinė – vieta, kur gyvena organizmas. Tai fizinė (abiotinė) aplinka, kur sukurtos organizmui išgyventi reikalingos sąlygos. 2. Buveinių pavydžiai –upė, ežeras, miškas, pieva. 3. Upėtakio buveinė – greitai tekanis vanduo, laukinio česnako – miškingos vietovės, vilko – miškai. 4. Ekologinė niša – tai populiacijos individų vaidmuo bendrijoje. Rūšies funkciniai ryšiai ( buveinė bei santykiai su kitais otganizmais). 5. Žiunsprindžiai maitinasi ąžuolų pumpurais bei yra maistas vabzdžialiasiams paukščiams. Kiškiai minta augaliniu maistu, yra maistas vilkams. Pelė minta grūdais, yra maistas pelėdoms. 6. Ekosistema – tai visi gyvieji organizmai, sąveikaujantys tarpusavyje, ir juos supanti negyvoji gamta. 7. Ežero ekosistemą sudaro visi gyvieji organizmai, vanduo, jame ištiręs deguonis, plūduriuojančios medžiagos, ežero dugnsas. 8. Aukštapelkės ekosistemą sudaro visi gyvieji organizmai, vanduo, jame ištirpęs deguonis ir kt. Medžiagos, durpių klodai, pelkės, dugnas. 9. Pievos ekosistemą sudaro visi gyvieji organizmai, dirvožemis, jame esantis vanduo ir ištirpusios medžiagos. 10. Lapuočių ekosistemą sudaro visi gyvieji organizmai, dirvožemis, jame esantis vanduo ir ištirpusios medžiagos. 11. Populiacija – tai grupė vinos rūšies individų, kurie gyvena vienoje teritorijoje ir tarpusavy kryžminasi. 12. Naminių pelėdų populiacija miške, sraigių populiacija gyvatvorėje. 13. Gamintojai (autotrofai) – organizmai, gebantys vartodami energiją pasigaminti organinį maistą iš neorganinių medžiagų. 14. Sausumos ekosistemos gamintojai : liepos, ąžuolai, dobilai, šermukšniai, ajerai, kiaulpienės. 15. Vandens ekosistemų gamintojai: melsvabakterės, ulotrikai, mauragumbės, šarvadumbliai, valkčiadumbliai. 16. Vartotojai (heterotrofai) – organizmai, ngebantys patys pasigaminti organinių junginių. Minta kitais organizmais. 17. Pirminiai vartotojai yra augalėdžiai, jie minta gamintojais, pvz.:kiškiai, stirnos, drugiai, bitės, žiogas. 18. Antriniai vartotojai yra augalėdžiai, maitinasi pirminiais vartotojais. Pvz.: vyturys, voras, driežas. 19. Tretiniai vartotojai yra mėsėdžiai, ėda kitus vartotojus(yra mesėdžių mesėdžiai). Pvz.: vanagas, žebenkštis. 20. Autotrofai maistą gaminasi patys. 21. Heterotrofai patys maisto nesigamina, minta kitais gyvūnais. 22. Skaidytojai – tai mikroorganizmai ( pvz.: grybai ir bakterijos), kurie energiją gauna iš negyvų organizmų yrančių organinių medžiagų. 23. 3 funkcinės karalijos: • gamintojai (augalai, dumbliai) • gyvaėdžiai (augalėdžiai, mėsėdžiai) • skaidytojai ( bakterijos, grybai) 24. Sliekai, ūsuočiai, kinivarpos, šimtakojai, amonifikuojančios bakterijos. 25. Mitybos grandinė – ryšys tarp ėdamo ir ėdančio. 26. Mitybos lygmuo – tai organizmo vieta mitybos grandinėje, rodanti kas kuo minta. 27. • Beržas • Rožių krūmas • Ąžuolasžiemsparnisžebenkštis • Žolėžiogas • Detritasiurkė 28. • Moliuskas • Planktonas • Žaliadumblis • Ulotrikas • valkčiadumblis 1. Mitybos tinklas – mitybos ryšiais tarusavyje susijusios mitybos grandinės. 2. Energiją perduodant iš vieno lygmens į kitą patiriami 90 procentų energijos nuostoliai, todėl grandinėje negali būti daug lygmenų. 3. Biomasės piramidė – pirmaidė, rodanti gyvųjų organizmų masę, tam tikru laiko momentu, tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkantį vienam ploto ar tūrio vienetui. 34.Skaičių piramidė – piramidė, tiekianti informaciją apie mitybos ryšiuose dalyvaujančių organizmų kiekį. Tai yra horizontaliai išsidėsčiusių stulpelių grafikas, kurio stulpelių plotas proporcingas mitybos lygmens individų skaičiui. 36. Energijos piramidė – rodo ploto ar tūrio vienetui per laiko vienetą tenkant energijos kiekč, perduodamą iš vieno mitybos lygmens į kitą. 38. Biomasė – visų gyvų organizmų masė tam tikru laiko momentu. 39. Sausoji biomasė – gyvųjų organizmų masė, tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkanti vienam ploto at rūrio vienetui. Tai masė be vandens, gaminama iškaitėmis organizmams aukštoje temperatūroje. 40.Žalioji masė – ji gaunama suskirsčius organizms į atitinkamus mitybos lygmenis ir juos pasvėrus. 41. Produktyvumas – greitis, kuriuo gaminamos organinės medžiagos, tenkančios ploto ar tūrio vientui per laiko vienetą. 42. Pirminė produkcija – gamintojų pagamintos organinės medžiagos. 43. Fotosintezės efektyvumas – tai augalo gebėjimas sugerti saulės šviesos energiją matas.Per fotosintezę pagaminti cukrūs kaupiasi kaip bendroji pirminė produkcija(BBP). Didžioji jos dalis suvartojama kvepuojant ir teikia energiją gyvybiniams augalo procesams. Tai, kas lieka, vadinama grynąja pirmine produkcija. 45. Energijai keliaujant tarp mitybos lygmenų patiriami 90 procentų energijos nuostoliai, kadangi kai kurios augalinės medžiagos negali būti suvartojomos. (pvz. šaknys, žievė). Taip pat dalis augalinių medžiagų nesuvirškinama ir patenka į išmatas, be to, didžiąją dalį maisto energijos augalėdžiai sunaudoja kvėpuodami. 46. Arklio energijos sąmata: Energijos suvartojimas ₌ energijos perdavimas kvėpuojant + energijos perdavimas biomasei + energija išmatose + energija šlapime 48.Negyvų, yrančių organizmų dalelės vadinamos detritu. Detritaėdžiai yra kirmelės, vėdarėliai ir musių lervos. Jie susmulkina detritą į mažas daleles, kuriomis gali misti skaidytojai. Skaidytojų išskirti fermentai suskaido maistą ekstraląstelinio virškinimo būdu ir vėliau siurbia suvirškintas medžiagas. Šis maistas vartojamas augimui, energijai gauti. 52. Azoto fiksacija – procesas, kurio metu iš atnoisferos paimtas molekulinis azotas paverčiamas organine forma. 53. Melsvabakterės, gumbelinės bakterijos. 54.Amonifikacija – azotinių organinių medžiagų (baltymų, aminorūgščių, šlapalo) skaidymas paverčiant jas į amonio jonus. Amonifikuoja skaidančios bakterijos ir grybai. 56. Nitrifikacija – tai procesas, kurio metu anaerobinėmis sąlygomis amonio jonai oksiduojami iki nitritų, o šis iki nitratų. 57. Gumbelinės bakterijos aptinkamos ankštinių augalų (pupelių, dobilų, pupų) šaknyse. Ant jų susidaro sustorėję gumbeliai. Jos vykdo azoto fiksaciją. Iš augalo gauna organinių medžiagų, o augalas gamina azotą, reikalingą augimui. 58. Azotas reikalingas augimui, įeina į baltymų ir nukleorūgščių sudetį, reikalingos aminorūgštims. 59. Nitratų 60. Mineralų jonai, dirvoje yrant olienoms, suskaidyta negyva organika ir ekskretai. 61. Didesnis nitratų kiekis gali būti toksiškas organizmui. Jie jungiasi su hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, neleidžiantis prisijungti deguonies, vystosi hipoksija. 62. Populiacijos augimą lemia: gimstamumas ir mirštamumas. 63. Eksportinis populiacijos augimas – staigus individų pagausėjimas, kai sąlygos yra palankios ir gimstamumas viršija mirtingumą. Per tam tikrą laiko vienetą populiacija padvigubėja (pvz. dumbliai) 64. Ribojantis veiksnys – tai pakitęs aplinkos veiksnys, sustabdantis eksportinį augimą – populiacija ima mažėti. 65. Biotinis potencialas – didžiausias, koks tik įmanoma, populiacijos dauginimosi greitis esant idealiomis sąlygomis. 66. Aplinkos pasipreišinimas – visi veiksniai, galintys stabdyti populiacijos augimą. 67. Aplinkos talpa – tai didžiasias populiacijos individų skaičius, kuris gali sėkmingai gyvuoti aplinkoje, kai populiacijos augimo greitis sustojo ir gimstamumas susilygina su mirštamumu. 68. Abiotiniai veiksniai – tai negyvosios aplinkos veiksniai (temperatūra, šviesa, vanduo) 69. Klimato veiksniai (nepalanki temperatūra, skersvėjai, potvyniai, vėtros). Augalams svarbi pakankamo stiprumo ir reikiamo bangos ilgio šviesa. Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis svarbus vandens organizmams. Žūtį gali sukelti užterštumas. 70. Biotiniai veiksniai – gyvosios gamtos veiksniai ( maisto keikis, konkurentai, plėšrūnai, parazitai) 71. Vidurūšinė konkurencija prasideda kai populiacija yra per tabki, tada organizmai pradeda konkuruoti dėl išteklių: maisto, teritorijos, patelių. Vidurūšininė konkurencija yra viena iš aplinkos pasipriešinimo formų, mažina populiacijos dydį. 72. Tarprūšinė konkurencija – atsiranda tuomet, kai skirtingų rūšių individai naudojasi tais pačiais ištekliais, kurių kiekis ribotas. Ši konkurencija teigiamai veikia abiejų ppuliacijų gausą. 73. Miške medžiai konkuruoja dėl saulės šviesos. 74. Miškinės pelės konkuruoja su pelėnais dėl javų. 75. Plėšrūnų ir grobio sąveika: organizmai, vadinami plėšrūnais, minta kitais organizmais, vadinamais grobiu. Gamtoje plėšrūnai gali sumažinti savo grobio populiacijų tankį, bet tai atsiliepia ir plėšrūnų gausai. Padidėjus plėšrūnų populiacijai, sumažėja grobio populiacija, ima stigti maisto, tad plėšrūnų ima mažėti, išauga aukos populiacija. 76. Plėšrūno ir aukos ciklas : 1. Aukos turi užtektinai maisto, kryžminasi, jų gausėja. 2. Plėrūnams paugausėja maisto, jie kryžminasi, taip pat gausėja. 3. Kadangi plėšrūnų padaugėja, aukų ima mažėti. 4. Plėšrūnams aukų nebeužtenka, jų ima mažėti. 5. Kai mažiau plėrūnų, daugiau aukų išgyvena, jų gausėja. 78. Kenkėjais vadinami visi organizmai, kurie konkuruoja su žmogui ekonominę naudą teikiančių augalų ar gyvūnų populiacijų individais arba jiems kenkia. 79. Biologinė apsauga – yra būdas naudojant plėšrūnus, parazitus arba patogenus parazitų kenkėjų skaičiui palaikyti žemiau kenkėjų daromos ekonominės žalos slenksčio. 80. Biologinės apsaugos priemonės : plėšrūnai, parazitai, patogenai. 81. Bendrijos kaita – tai nuosekliai vykstantis bendrijos rūšinės sudėties pasikeitimas. 82. Ant naujai supūstų smėlio kopų pirmiausia įsikuria pionierinės rūšys (dumbliai ir kerpės). Pradeda formuotis dirvožemis , kur gali augti samanos, pradedamas kaupti vanduo, atsiranda negiliai įaugančios žolės, gausėjant dirvožemiui auga krūmokšniai ir krūmai. 83. Pirminė bendrijų kaita vyksta, kur susidaro naujos tinkamos vietos, o antrinė tai kur bendrija jau buvo, bet dėl aplinkos pažeidimų išnyko. Ekologinės nišos 1. Didysis apuokas • Gyvena miškuose, dykumuose, stepėse • Minta kiškiais, smulkiais paukščiais, pėlėmis • Konkurencija su pelėdomis, vanagais 2. Didžioji zylė ◦ Gyvena lapuočių miškuose ◦ Minta vabzdžiais, augaliniu maistu, grūdais, sėklomis ◦ Konkuruoja sy žvirbliais, kregždėmis ◦ Naudingas paukštis, nes minta kenkėjais 3. Pušinis šeriasprindis ◦ Gyvena pušynuose ir miškuose ◦ Minta sėklomis ◦ Konkuruoja su vabzdžiais 4. Ežys ◦ Gyvena miškų pakraščiuose, krūmuose, soduose ◦ Minta uogomis, vaisias, šaknimis, vabzdžiais 85. Sezoninė bendrijų kaita – tai bendrijos pasikeitimai, vykstantys per metus, priklausomai nuo metų laiko. 86. Mėginių ėmimo būdai: atsitiktinis ir sisteminis. Imant mėginius visas plotas padalijamas į kvadratus ir mėginiai imami arba atsitiktinėse koordinatėse arba vienodu atstumu vienas nuo kito nutolusių taškų vietose. 87. Mutualizmas – tokia sąveika, kai abi rūšys turi naudos. Tai turi teigiamą įtaką populiacijos dydžiui. 88. Žarnyno bakt. gauna maisto, o mums teikia vitaminus; kerpę sudaro dumbliai ir grybai – dumbliai gauna vandens, o grybai organinių m-gų. 89. Komensalizmas – sąveika, kai vienas organizmas turi naudos, o kitas nepatiria nei naudos nei žalos. 90. Mėšlavabalis maitinasi galvijų mėšlu; varnos suka lizdus medyje. 91. Plėšrumas – sąveika, kai organizmai, vadinami plėšrūnais, patiria naudą misdami kitais organizmais (aukomis), o kiti organizmai (aukos) patiria žalą. 92. Konkurencija – ji būna tarprūšinė ir vidurūšinė. Kai du organizmai konkuruoja dėl išteklių: maisto, teritorijos, patelių, šviesos. 93. Šiltnamio reiškinys – jį sukelia dujos (CO2, vandens garai, metanas, anglies chloridai, fluoridai, azoto oksidai). Šios dujos praleidžia saulės spinduliuotė prie žemės ir jos paviršius įšyla. Tačiau kai tuos spindulius žemė atspindi, dujos dalį jų sugeria ir sulaiko, todėl oras sušyla, tai lemia pasaulinį klimato atšilimą. 94. Šiltnamio reiškinio pasekmės: 1) Vyksta klimato kaita, kyla atmosferos temperatūra. 2) Ištirpusių ledynų gėlas vanduo pakeičia druskingus (nyksta rūšys) 3) Padidėja garavimas, todėl sutrinka kritulių pasiskirstymas. 4) Oro cirkuliacija suaktyvėja, padidėja uraganinių vėjų grėsmė. 95. Rūgštūs lietūs - susidaro kai sieros dioksidas (SO2) ir azoto oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka į atmosferą, jungiasi su vandeniu ir susidaro rūgštys (lietaus pH

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!