Konspektas apie vandenį

Kol naftos kainos ir toliau sėkmingai kopia aukštyn, pasaulyje tebėra dar vienas skystis, kuris svarbesnis žmogui už bet kurį kitą – tai gėlas geriamasis vanduo. Šiuo metu per milijardą žmonių gyvena regionuose, kuriuose nuolat patiriamas švaraus vandens nepriteklius. Vienai po kitos skriejant žinioms apie besibaigiantį geriamąjį vandenį, apie ne už kalnų esančią dieną, kai vandenį teks filtruoti iš jūros, hidrogeologai kalba apie milžiniškus vandens rezervuarus po žeme, vadinamuosiuose „vandeninguosiuose sluoksniuose“.
Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos duomenimis, vanduo po mūsų kojomis sudaro 97 procentus viso prieinamo švaraus vandens pasaulyje, bet keisčiausia yra tai, jog, turint omeny objekto svarbą, iki šiolei niekas nepasirūpino vandeningojo sluoksnio žemėlapio sudarymu. Dabar, kai duomenis apie žemės gravitacijos lauką pagal NASA projektą GRACE (Gravity Recovery and Climate Experiment) renka du palydovai, jų pagalba pirmą kartą buvo sudarytas minėtojo sluoksnio geografinis vaizdas. Be to, hidrogeologai pastebėjo, kad ten esančio vandens padėtis kinta, taigi netrukus paaiškėjo, kad jis dar ir „keliauja“.
Pasirodo, jog milžiniški vandens kiekiai po žeme nuolatos sruvena iš vienos vietos į kitą, o tai iš esmės leidžia nuspėti tuos pasaulio regionus, kurie ilgainiui gali susidurti su vandens trūkumu. Be to, toks pastovus vandens stebėjimas taip pat atskleidžia tas vietoves, kuriose jis mažiausiai tausojamas – tokios sritys dažniausiai susijusios su aktyviai dirbamomis žemėmis ir kasyklomis.
Žinoma, Australija rytoj neuždarys savo kasyklų vien dėl to, kad jos tiesiogiai susijusios su vandeningojo sluoksnio mažėjimu, tačiau Šiaurės Afrikos valstybių patirtis galėtų bent jau prisidėti prie kitokio požiūrio į vandens taupymą formavimosi: maždaug prieš 10 metų dėl Libijos Didžiosios dirbtinės upės, kuri iš gruntinio vandens telkinių gėlu vandeniu iki šios dienos aprūpina svarbiausius šalies miestus, ėmė džiūti oazės esančios Saharos dykumoje, kas sukėlė neatitaisomą žalą ir gyvūnijos pasauliui.
Štai Santa Elenos pusiasalis Ekvadore ilgus metus turėjo verstis su trimis šuliniais, kuriuose vanduo niekad nebūdavo pastovus svečias, tačiau po Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) tyrimų 2009-siais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!