Viskas apie orą

Oras - tai ne tik dujų mišinys, bet ir jame pakibusios kietos ir skystos dalelės, vadinamos aerozoliais. Iš įvairių taršos šaltinių į orą patekusios cheminės medžiagos (tai paprastai vadinama emisija) išsisklaido, dalis jų transformuojasi į kitas medžiagas ar junginius ir oro masių pernešamos tolyn nuo šaltinio. Vykstant atmosferos valymosi procesams (išplaunant teršalus krituliams arba jiems sausai nusėdant), teršiančios medžiagos priklausomai nuo jų cheminių ir fizinių savybių bei meteorologinių sąlygų įvairiu greičiu, taigi ir įvairiu atstumu nuo taršos šaltinio (nuo keliasdešimties metrų iki tūkstančių kilometrų), nusėda ant sausumos ar vandens paviršiaus.
- netiesioginis, arba antrinis poveikis, kuris daugiausia pasireiškia užterštiems atmosferos krituliams teršiant (ir visų pirma rūgštinant) dirvožemį bei vandenį.
Pagrindiniai teršalų emisijos į orą šaltiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, yra mobilūs taršos šaltiniai, pramonė ir energetika.
1993 m. iš stacionarių taršos šaltinių išsiskyrė 0.7 mln. tonų teršalų. Iš jų 535.6 tūkst.t, arba 73.8%, sugaudyta ir nukenksminta, o 187.6 tūkst.t teršalų pateko į aplinką.
Didžiausias teršalų emisijos į atmosferą šaltinis Lietuvoje, kaip ir anksčiau, yra mobilūs taršos šaltiniai (autotransportas ir kt. žemės ūkio, statybos mašinos, geležinkelis, civilinė aviacija, jūrų ir upių laivynas), su kurių išmetamomis dujomis į atmosferą pateko 401.8 tūkst.t teršalų. Bendrame emisijos balanse mobilių taršos šaltinių emisija sudarė net 68.2% (2.1 pav.).
1 - mobilūs teršimo šaltiniai - 401.8 tūkst. t.,
2 - stacionarūs teršimo šaltiniai - 187.6 tūkst. t.
Autotransporto išmetamų teršalų emisija mobilių taršos šaltinių emisijoje 1993 m. sudarė 97.4% (391.2 tūkst.t). Ši emisija, lyginant su 1992 m., padidėjo 11.5% arba 40.2 tūkst.t.
Šį padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad papildomai buvo skaičiuojama emisija iš visų mašinų su vidaus degimo varikliais (2.2 pav.).
2.2 pav. Teršalų emisijos į atmosferą dinamika
Didžiausią energetikos objektų emisijos dalį sudaro Mažeikių valstybinės termofikacinės elektrinės emisija - 11.1 tūkst.t, Lietuvos elektrinės - 8.0 tūkst.t ir kt. Didžiausią kiekį teršalų - 35.4 tūkst.t - 1993 m. į atmosferą išmetė Mažeikių valstybinė naftos perdirbimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!