Kiekvieną populiaciją veikia įvairūs abiotiniai ir biotiniai veiksniai. Abiotiniai veiksniai populiacijas veikia vienodai – pavyzdžiui, užėjus netikėtai sausrai, žuvusių individų procentas nepriklausys nei nuo jų populiacijos tankio, nei dydžio. O gyvosios gamtos veiksnių poveikis yra priklausomas nuo populiacijos tankio – jam didėjant, auga ir aplinkos pasipriešinimas. Kuo daugiau individų, tuo sunkiau susirasti maisto, būstą. Prasideda vidurūšinė konkurencija, padidinanti individų mirtingumą. Kai kurie individai pradeda ieškoti naujų maisto šaltinių, tada dažniausiai įsiskverbia į kitos rūšies maisto sritį. Prasideda tarprūšinė konkurencija. Nuo plėšrūnų taip pat daugiau žūsta tankesnių populiacijų individų, nes plėšrūnams juos lengviau pagauti. Tokiose populiacijose ir parazitams lengviau plisti – įvairūs ligų sukėlėjai keliauja nuo vieno individo prie kito, užkrėsdami vis didesnę populiacijos dalį, todėl dalis populiacijos žūsta. Dėl visų šių biotinių veiksnių populiacija tarsi pati save reguliuoja, todėl jos dydis paprastai neviršija aplinkos talpos.
Plėšrūnų populiacijos tankiui didelę įtaką gali daryti grobio gausa. Jeigu jų aukos turi užtektinai maisto, jos sparčiai dauginasi ir populiacija gausėja. Pagausėjus aukų populiacijai, padaugėja maisto ir plėšrūnams. Taip išgyvena daugiau plėšrūnų, jie dauginasi ir jų populiacija didėja. Padaugėjus plėšrūnų, daugiau išgaudoma grobio, tada pradeda mažėti aukų populiacija. Pradėjus mažėti aukų populiacijai, galiausiai plėšrūnams nebeužtenka maisto ir jų populiacija pradeda mažėti. Taip natūraliai reguliuojami plėšrūnų ir aukų ciklai. Plėšrūnų gausos svyravimai yra ne tokie ryškūs kaip jų aukų ir atsilieka nuo aukų skaičiaus kitimo.
Plėšrūnų (lapių) ir jų aukų (kiškių) populiacijų gausumo kitimas.
Populiacijos dydžio kitimo priežastys.
Kad ir koks būtų vislumas, kiekviena rūšis, jeigu jai niekas nekliudytų, per tam tikrą laiką galėtų užimti visą Žemę. Idealiomis sąlygomis individai dauginasi geometrine progresija, eksponentiškai. Dauginimosi greitis idealiomis sąlygomis yra vadinamas rūšies biotiniu potencialu. Dažniausiai populiacijų gausumas svyruoja apie tam tikrą dydį, kurį mes vadiname aplinkos talpa. Tai didžiausias kurios nors rūšies individų skaičius, galintis sėkmingai gyvuoti toje aplinkoje. Nors kiekvienai rūšiai būdingas gana didelis biotinis potencialas, tačiau rūšys negali didėti...
Šį darbą sudaro 3229 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!