Dirvožemio ekologija

ĮVADAS
Viena iš aktualiausių šio laikmečio žmonijos problemų – gamtinės aplinkos apsauga ir racionalus jos išteklių naudojimas. Akivaizdu, kad greitai didėjantis atmosferos užterštumas paveikia ne tik visus gamtos komponentus, bet net ir taršos katininką – žmogų. Tai verčia susimąstyti ir giliau pažvelgti į problemos esmę.
Atmosferos užterštumo paveiktą augaliją nesunkiai galime pastebėti patys, o dirvožemių reakcija į taršą gali būti atskleista tik ilgalaikių sėkmingų stebėjimų dėka, t.y. turi būti vykdomas monitoringas. Žmonijos vystymasis neatskiriamai susijęs su vis aktyvesniu jos poveikiu gamtai. Pastarieji dešimtmečiai rodo, kad dėl mokslo ir technikos pažangos žmogaus galimybės paveikti gamtą pradėjo gerokai viršyti jo sugebėjimą suprasti, įvertinti ir numatyti šios veiklos pasekmes, gana dažnai netikėtas ir nepageidautinas. Akivaizdu, kad neturint savalaikės, objektyvios ir pakankamai unifikuotos informacijos apie gamtinės aplinkos būklę ir pagrindinių jos komponentų antropogeninių pokyčių tendencijas, neįmanoma sukurti efektyvios aplinkos kokybės valdymo sistemos ir racionaliai naudoti gamtos išteklius. Tačiau artėjanti ekologinė katastrofa – manau, nereikia bijoti šio žodžio – buvo laiku pastebėta bei suprasta, ir XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje įvyko esminis lūžis pereinant nuo stichinio žmogaus poveikio aplinkai link kontroliuojamo, reguliuojamo poveikio. Šis dešimtmetis ne veltui kitaip dar vadinamas žaliuoju dešimtmečiu.
LITERATŪROS APŽVALGA
1988m. UN/ECE rekomendavo šalims vadinamojo integruoto monitoringo programą, ypač tinkančią mažiems upelių baseinams tirti. Ši programa, ypač oro užterštumo atžvilgiu, buvo palankiai įvertinta šiaurės ir kitų šalių. Švedija buvo pasiūlyta kaip vadovaujanti šalis, o Suomijai, aktyviai dalyvaujančiai šiaurės šalių monitoringo darbe, buvo pavesta kaupti ir saugoti monitoringo duomenis. Taigi Aplinkos duomenų centras buvo įkurtas Suomijoje (Helsinkyje). Po intensyvių diskusijų, vykusių 1988-1990 m., monitoringo vykdymo metodai buvo suderinti, pagrindu paėmus šiaurės šalyse naudojamus monitoringo vykdymo metodus. Remiantis preliminariais duomenimis, 1990-1991 m. monitoringo programa buvo užbaigta, 1991-1992 m. kiek pataisyta, o 1993 metais išleistas “Integruoto monitoringo vadovas” (Manual for integrated Monitoring, 1993) 1993-1996 m. programai vykdyti. Šio monitoringo programa buvo panaudota ir Lietuvos žemės ūkio naudmenų dirvožemio monitoringo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!