Populiacijos ir ekologija

Ekologija — palyginti jaunas ir labai platus mokslas. Jai pradžią davė ilgalaikė žmonijos patirtis ir įvairios mokslo šakos. Sukaupti duomenys apie augalus, gyvūnus, mikroorganizmus, jų paplitimą ir santykius su aplinka tapo ekologijos griaučiais. Toliau vystėsi naujos ekologinės krypties mokslo šakos: augalų ekologija, gyvūnų ekologija, mikroorganizmų ekologija, kurios kaupdamos žinias, skilo į siauresnes šakas, pavyzdžiui, žuvų ekologija, vabzdžių ekologija ir t.t. Išsamesni ekologiniai tyrimai priklauso populiacinei ekologijai, kuri dar vadinama demekologija.
Nė vienas gyvas organizmas ar jų grupė negali egzistuoti nepriklausomai nuo aplinkos. Visiems organizmams, tiek augalams, tiek gyvūnams, gyvybei palaikyti reikia energijos ir medžiagų, esančių aplinkoje, ir visų tipų organizmų rūšys gyvendamos veikia vienos kitas. Ekologija yra mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio (rūšies viduje ir tarp skirtingų rūšių) santykius bei jų ryšius su aplinka. Medžiodamas ir ieškodamas maisto žmogus visada stebėdavo gyvus organizmus jų gyvenamojoje aplinkoje, tačiau ekologija yra palyginti nauja mokslo sritis. Ekologai rūšis tiria ten, kur jos gyvena („lauko sąlygomis“), tačiau taip pat jie atlieka ir laboratorinius tyrimus bei eksperimentus. Lauko tyrimų metu renkama informacija apie populiacijos dydį, mitybą, struktūrą bei elgesį, įvertinant tam tikrų rūšių tolesnį egzistavimą. Be to, ekologai tiria ir negyvą aplinką — uolienų, dirvožemio, oro ir vandens sudėtį. Iš surinktų duomenų nustatomi tam tikri dėsningumai, kai kurie jų patikrinami laboratorijos sąlygomis.
Ekologija, kaip ir visi biologijos mokslai, remiasi dialektikos principais, pagal kuriuos visi gamtos reiškiniai tampriai siejasi ir vienas kitą veikia. Taigi abiotinė aplinka turi įtakos augalų ir gyvūnų augimui, vystymuisi, o kartu biocenozė (tai visuma augalų, gyvūnų bei kitų organizmų ir mikroorganizmų, gyvenančių maždaug vienodų gyvenimo sąlygų aplinkos plote. Šioje bendrijoje nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka, yra gana pastovūs tarpusavio santykiai ir ryšiai tiek erdvėje, tiek laike. Pavyzdžiui vieno ar kito ežero, upės, pievos ar miško visi gyvūniniai, augaliniai organizmai ir mikroorganizmai) keičia abiotinę aplinką. Keičiantis abiotinei aplinkai, vieni augalai ir gyvūnai prie naujos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!