Populiacinė ekologija

Populiacija suprantama kaip vienai rūšiai priklausančių organizmų, gyvenančių konkrečioje vietoje, visuma. Populiacijų lygmenį tiriantys ekologai pirmiausia domisi veiksniais, kurie daro įtaką populiacijų didėjimui ir reguliuoja jų dydį.
Ekologijas mokslas tiria vienų gyvų organizmų saveikas su kitais bei su negyvąja aplinka. Nuo šių sąveikų priklauso organizmų gausumas ir jų pasiskirstymas bet kurioje konkrečioje vietoje, taigi ir Žemėje. Ekologijos moklas taip pat tiria ir organizmų pasiskirtsymą: kur ir kodėl organizmai būna tam tikrose vietose.
Populiacijų ekologijos tyrėjai aiškinasi organizmų pasiskirstymą ir gausumą, renka objektyviu statistikos duomenis apie rūšių gyvenseną ir nustato, kas sukelia populiacijos didėjimą, o kas mažėjimą.
Populiacijos samprata ir tipai
Populiacija (lot. populiatio, populus – liaudis, minia) – tai vienos rūšies genetiškai skirtingų individų grupė, užimanti tam tikrą teritoriją arba erdvę, kurioje jie keičiasi genetine informacija. Populiacija yra elementari rūšies egzistavimo forma.
Populiacijų ekologijos terminą pirmą kartą panaudojo C. Elton (1927) savo knygoje “Gyvūnų ekologija” teigdamas, kad populiacija yra svarbiausias ekologinis vienetas, nes populiacijoje gausiai atsiskleidžia rūšies santykiai su aplinka ir adaptacinės galimybės.
Populiacijų ekologijos (demekologijos) kūrėjais laikomi A. Macfelden (1965) ir S. Švarc. Jie tvirtino, kad nėra kitos ekologijos, tik populiacijų ekologija, ir kad tik populiacijų ekologijos pagalba galima išspręsti visų lygių ekologines problemas. Tik tada, kai E. Odum (1983, 1986) pateikė ekosistemų mokslo koncepciją, tapo aišku, kad populiacijų ekologija nėra visaapimantis mokslas.
Biologinių sistemų hierarchijoje rūšis yra aukščiau už populiaciją. Kiekviena rūšis gali sudaryti daug populiacijų. Pavyzdžiui, žmonių populiacijų yra labai daug, o rūšis viena – Homo sapiens.
Skirtumai tarp tos pačios biologinės rūšies populiacijų nėra dideli. Tos pačios rūšies skirtingų populiacijų individai skiriasi morfologiškai. Gyvūnai skiriasi kūno dydžiu, plaukų, akių spalva, augalai – stiebo forma, lapų, žiedų ir vaisių dydžiu, forma bei spalva. Esminiai yra vidiniai skirtumai, slypintys genofonde. Kiekviena populiacija turi savo genofondą. To paties genofondo individai yra genetiškai nevienodi ir individualaus vystymosi metu nevienodai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Tos pačios rūšies skirtingų populiacijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!