Populiacijos struktūra ir ją formuojantys veiksniai

Populiacinė ekologija, arba populiacijų dinamika, tiria organizmų rūšies populiacijų struktūrą, jų funkcionavimo ir raidos dėsnius, sąveiką su aplinka, (autoreguliaciją, mikroevoliuciją, polimorfizmo), gausumo ir tankio dinamikos mechanizmus ir pan.
Populiacija (lot. populiatio, populus – liaudis, minia) – tai vienos rūšies genetiškai skirtingų individų grupė, užimanti tam tikrą teritoriją arba erdvę, kurioje jie keičiasi genetine informacija.
• migracija.
Mes būtent kalbėsime apie populiacijos struktūrą. Ji susiformuoja dėl morfologinių, fiziologinių, biocheminių, genetinių procesų, populiacijos individų lyties, išsidėstymo užimamoje teritorijoje, amžiaus, dauginimosi ypatumų, konkurencijos.
Populiacijos vidinė struktūra
Populiacijos vidinę struktūrą sudaro:
• Lytinė struktūra;
• Erdvinė struktūra;
• Elgsenos struktūra;
• Amžiaus struktūra.
Populiacijos lytinė struktūra
Populiacijos lytinė struktūra atspindi lyčių santykį populiacijoje. Žinduolių populiacijoje dažniausiai gimsta daugiau vyriškos lyties individų, tačiau vyresniame amžiuje paprastai lieka daugiau moteriškos lyties individų (Stravinskienė). Didesnis patinų skaičius svarbus tolesniam populiacijos augimui. (Skirtingų lyčių individai populiacijoje sudaro šeimas, kurios gali būti monogaminės ir poligaminės. Monogamines šeimas sudaro du skirtingų lyčių individai. Šios šeimos yra pastovios (visam gyvenimui arba iki vieno iš partnerių mirties), laikinos arba sezoninės (poravimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiui). Monogamines šeimas sudaro vilkai, lapės, šermuonėliai, bebrai, gulbės, gandrai, balandžiai, kregždės. Monogaminėse šeimose kartais patinų trūksta, nes dėl įvairių priežasčių jų daugiau žūsta.
Poligaminėse šeimose vienam partneriui tenka daugiau kaip vienas (keli ar net keliolika) kitos lyties partnerių. Poligaminėse šeimose (šernų, kanopinių, vištinių paukščių) beveik visada būna patinų perteklius.)
Augalų populiacijos egzistavimui lytis nėra tokia svarbi kaip gyvūnų, nes jie dauginasi ne tik lytiniu, bet ir vegetatyviniu būdu.
Populiacijos erdvinė struktūra
Be lytinės struktūros populiacijai būdinga ir erdvinė, arba teritorinė struktūra. Populiacijos erdvinę struktūrą charakterizuoja jos individų išsidėstymas užimamoje teritorijoje arba erdvėje.
Pagal individų išsidėstymą skiriami trys pagrindiniai populiacijų erdvinės struktūros tipai: tolygus, grupinis ir atsitiktinis.
Tolygus individų išsidėstymas
Tolygus individų išsidėstymas gamtoje retas ir galimas ten, kur vyksta vidupopuliacinė konkurencija ir antagonizmas. Jis būdingas žmogaus sukurtoms augalų populiacijoms – žemės ūkio kultūroms, kultūrinės kilmės miškams, sodams, vynuogynams ir kt. Tai užtikrina tolygų gamtos išteklių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!