Miško ekologijos paskaitų konspektas

Sanitarinė-higieninė miškų reikšmė. Miškai valo išskiria deguonį, orą, slopina triukšmą. Miškas sukelia teigiamų emocijų savo estetine išvaizda, puošia kraštovaizdį. Miškas poilsio gamtoje objektas.
Kasmet prarandama apie 20 mln. ha miškų atogrąžose ir subtropikuose, kur miškai kertami malkoms ir neatsodinami, be to, planingai deginami, atlaisvinant vietą pasėliams ir gyvenvietėms.
kurui naudojamos malkos;
į išsivysčiusias šalis eksportuojama atogrąžų mediena.
Miškų nykimą išsivysčiusiose šalyse lemia šios priežastys:
tiesioginis ar ne tiesioginis ore esančių kenksmingų medžiagų poveikis medžiams;
pakenkti ir dėl to nusilpę medžiai mažiau atsparūs ligoms bei kenkėjams;
pakenktus medžius labiau veikia ekstremalūs šalčio ar užsitęsusių sausrų laikotarpiai bei vietinės augimo sąlygos, dėl ko medžiai galutinai sunyksta.
2. Miško ekologijos samprata, jos ryšys su kitomis disciplinomis.
Miško ekologija nagrinėja miško gyvavimo dėsningumus, ekologinius veiksnius, miško komponentų tarpusavio ryšius ir sąveiką su aplinka, miško bendrijų įvairovę, formavimąsi bei kaitą.
Miško ekologija kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo tik XX a. antroje pusėje. Ji yra šiuolaikinio ekologijos mokslo dalis.
Miško ekologija yra kompleksinė disciplina. Ji remiasi biologijos, fizikos, chemijos, klimatologijos, augalų fiziologijos, dendrologijos, dirvotyros, matematinės statistikos, dendrometrijos ir kt. mokslų žiniomis.
3. Miško ekosistemos samprata, jos komponentai, medžiagų ir energijos apytaka, ekologiniai veiksniai.
Ekosistema – tai sausumos paviršiaus ar vandens erdvės dalis, kurioje gyvena įvairūs augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai kartu su negyvąja aplinka sudarantys vieningą kompleksą, kuriame nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka, o ši sistema nuolat kinta ir plėtojasi, atsižvelgiant į konkrečias aplinkos sąlygas.
4. Miško ekosistemos funkciniai komponentai
Producentų (autotrofinių žaliųjų augalų) pagamintas organines medžiagas gyvūnai (konsumentai I – žolėdžiai, konsumentai II – mėsėdžiai pirmos eilės plėšrūnai, konsumentai III – mėsėdžiai antros eilės plėšrūnai) naudoja maistui, sudarydami mitybines grandines, o detritofagai, reducentai (grybai, bakterijos, pirmuonys ir kt.) skaido organines medžiagas. Jei nebūtų skaidomos organinės medžiagos, tai netrukus Žemę padengtų negyvos organinės medžiagos sluoksnis.
5. Medžiagų ir energijos apytaka
Miške tarp gyvų organizmų (augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų) ir išorinės aplinkos vyksta nepertraukiama medžiagų ir energijos apytaka.
Augalai, panaudodami saulės energiją, mineralines maisto medžiagas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!