Aplinkos tyrimo metodai

Aplinkos apsauga reikalauja nuolatinės atmosferos, vandenų, dirvožemio ir kitų objektų analitinės kontrolės. Tik tikslūs analizės duomenys gali padėti tinkamai kontroliuoti aplinkos taršą ir ją valdyti.
Tinkamų analizės metodų parinkimas labai svarbus dalykas. Renkantis metodą reikia įvertinti galimas tiriamųjų medžiagų koncentracijų ribas, trukdančius veiksnius. Negalima naudoti labai jautraus metodo didelėms koncentracijoms nustatyti, nes labai padidėja paklaidų reikšmės. Taip pat netinka naudoti nejautraus metodo mažoms koncentracijoms nustatyti, nes tada yra tikimybė išvis negauti rezultato.
Šiuolaikinės laboratorijos, tiriančios aplinkos taršą, naudoja daugelį analizės metodų. Juos galima skirstyti į fizikinius, cheminius ir fizikinius – cheminius. Taip pat išskyriami ir biologiniai tyrimo metodai.
Spektrinė analizė – tai dujų, skysčių ar kietų medžiagų kokybinės ir kiekybinės sudėties nustatymas tiriant analizuojamo objekto spektrus. Kokybinės medžiagos sudėties nustatymas grindžiamas tuo, kad kiekviena medžiaga turi tik jai būdingų spektro linijų ar juostų išsidėstymą. Nustatant kiekybinę sudėtį, matuojamas spektro linijų intensyvumas, kuris lyginamas su etaloninės linijos intensyvumu.
Radiometrinė analizė pagrįsta tuo, kad apšvitinus medžiagą jonizuojančiąja spinduliuote, ji tampa aktyvi. Apie kokybinę medžiagos sudėtį sprendžiama pagal joje esančių radioaktyviųjų izotopų skilimo pobūdį.
Kokybiniai analizės metodai leidžia identifikuoti cheminius elementus ar junginius. Kiekybiniai analizės metodai įgalina nustatyti tiriamų medžiagų koncentracijas. Pagrindiniai cheminės analizės metodai – svorio (gravimetrinis) ir tūrio (titrimetrinis).
Fizikiniai – cheminiai analizės metodai
Fizikiniai – cheminiai analizės metodai – tai didelė grupė analizės metodų, kurių pagrindą sudaro cheminės reakcijos, o matuojamas dydis yra medžiagos fiziniai parametrai. Pagrindiniai tokios analizės metodai yra: chromatografija, fotometrinė, elektrocheminė analizė:
Chromatografija – fizikinės – cheminės analizės būdas medžiagų mišiniams išskirti į atskirus komponentus, pagrįstas dinamine sorbcija. Medžiaga iš judančios fazės (tirpiklio, tirpalo) sorbuojasi ant nejudančio fazės (sorbento). Chromatografuojama kolonėlėje, ant popieriaus arba plonuose sorbento sluoksniuose.
Fotometrinė analizė pagrįsta spalvotų tirpalų savybe sugerti praeinančią pro juos šviesą. Į tiriamąją medžiagą įpilama reagento, kuris su ta medžiaga sudaro spalvotą junginį. Pro šį junginį leidžiama ta šviesos spektro dalis, kurią labiausiai absorbuoja tiriamasis tirpalas ir fotometru išmatuojama,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!