Aplinkos teršimas. Teršalų klasifikacija. Pagrindiniai taršos šaltiniai. Pagrindinės aplinkos teršimo tendencijos

APLINKOS TERŠIMAS. TERŠALŲ KLASIFIKACIJA. PAGRINDINIAI TARŠOS ŠALTINIAI. PAGRINDINĖS APLINKOS TERŠIMO TENDENCIJOS.
Įvadas
Pastariesiems dešimtmečiams būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškai naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką. Vis plačiau imta vartoti gamtinės aplinkos arba paprasčiausiai aplinkos (angl.- environment) bei aplinkos apsaugos sąvokas. Lietuvoje šios sąvokos juridiškai buvo įteisintos 1992 m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme aplinka traktuojama kaip “gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės ekosistemos”.
Temos tikslas: Susipažinti su aplinkos taršos šaltiniais. Jų veikimo būdais bei poveikį žmogaus sveikatai.
Temos aktualumas: Šiuo metu ypač aktuali tema, aplinkos tarša. Daugelis valstybių jungiasi bendram tikslui, kad būtų sumažinti teršalų kiekiai, kad būtų kuo mažesnis nuostolis žmogui. Nes mūsų pačių likimas – mūsų rankose
Temos uždaviniai:
• Išsiaiškinti aplinkos teršimo tendencijas;
• Susipažinti su teršalų klasifikacija;
• Išsiaiškinti kaip teršalai veikia dirvožemį, orą, vandenį;
• Susipažinti su rūgščiuoju lietumi;
• Susipažinti su atliekų poveikiu aplinkai;
• Kaip kompiuterio spindulei veikia aplinką.
1. Aplinkos teršimo tendencijos
Aplinkos tarša ir intensyvus gamtinių resursų naudojimas nėra tik šiuolaikinis fenomenas, sąlygotas ekonominės plėtros ir technologinių naujovių. Žmonijos egzistavimo laikotarpiu buvo visa eilė pasikartojančių intensyvaus resursų naudojimo pavyzdžių, dėl ko išnykdavo vietinės bendruomenės ar ištisos kultūros. Toks naudojimas pažeisdavo gamtinių ekosistemų pusiausvyrą, dėl ko žmonijos egzistavimas tam tikroje vietovėje tapdavo neįmanomu. Kultūrai sunykus ar bendruomenei persikėlus į kitą vietą, sekdavo gamtinių ekosistemų atsikūrimo laikotarpis.
Vienas iš labiausiai žinomų intensyvaus resursų naudojimo atvedusio į visos kultūros išnykimą pavyzdžių yra Velykų sala. Archeologiniai šaltiniai rodo, kad pirmieji gyventojai į salą atvyko prieš 1600 metų. Nuo to laiko salos gyventojų skaičius buvo išaugęs iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!