Biologinė aplinkos tarša ir jos poveikis žmogaus sveikatai

TA-04 – 3 gr. Studentė
Justina Mackevičiūtė
UTENA 2007
Įvadas
Aplinkos teršimas – tai cheminių. Fizinių ir biologinių teršalų, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fiziniu aplinkos komponentus, patekimas į aplinką.
Pačia bendriausia prasme aplinkos teršomas yra dėl gamtos išteklių naudojimo susidariusių buitinių iur gamybinių atliekų patekimas į aplinką. Kitaip sakant – aplinkos teršimo problema iš principo yra atliekų problema.
1. TERŠALŲ KLASIFIKACIJA
Kokios nors visuotinai priimtinos teršalų klasifikacijos iki šiol nėra ir vargu ar kada nors bus, tačiau vadovaudamiesi anksčiau pateiktu aplinkos teršimo apibrėžimu, visą teršalų įvairovę, pirmiauisia suskirstysime i tris dideles grupes;
• Cheminiai teršalai
• Fiziniai teršalai
• Biologiniai teršalai
Šiame darbe aš norėčiau plačiau aptarti biologinius teršalus ir su jais susijusias sveikatos problemas.
Biologiniais teršalais paprastai yra laikomi įvairūs žmogaus ir kitų gyvūnų sveikatai kenksmingi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos, grybai, dumbliai, pirmuonys.
Biologiniai teršalai paprastai yra antrinio pobūdžio, tai yra pavojingi šių mikroorganizmų kiekiai dažniausiai susidaro dėl didelio vandens užterštumo organinėmis medžiagomis. Su tokiu pavojingu reiškiniu, kai organinėmis atliekomis užteršti vandens telkiniai tampa pavojingu infekcinių ligų (dizenterija, cholera, hepatitas it kt.) židiniais, susidūrė dar viduramžių miestai.
Be to biologiniais teršalais kartais vadinamos ir introdukuotos iš kitų kraštų augalų ir gyvūnų rūšys, kurios dažnai pasirodo konkurencingesnės už vietines rūšis ir dėl pavojingos jų invazijos nukenčia natūralios augalų ir gyvūnų bendrijos.
2. Biologinė aplinkos tarša
Biologinis aplinkos užteršimas galimas tada, kai biologinių veiksnių (mikroorganizmų, augalų, vabzdžių, gyvūnų) tam tikroje vietoje susikaupia daugiau negu įprasta ir tokiu būdu pažeidžiama šimtmečiais nusistovėjusi pusiausvyra. Taip atsitikti gali staiga pasikeitus klimatui, įvykus netikėtoms, gaivališkoms nelaimėms – tuomet gali prasidėti užkrečiamų ligų epidemijos. Biologinis aplinkos užteršimas galimas ir tada, kai neatsakingas ar nepatyręs žmogus padaro avariją arba kai jis sąmoningai kenkia kitiems žmonėms ir aplinkai (biologinio ginklo panaudojimas karo metu, terorizmas, diversijos ir panašiai).
Biologinį gamtos užteršimą galima skirstyti taip:
a) užteršimas, panaudojus biologinį ginklą (karo atveju);
b) užteršimas, naudojant biologines medžiagas specialiems tikslams (naftos teršalų naikinimas, kova su augalų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!