Aplinkos tarša ir žmogaus sveikata

 Referatas APLINKOS TARŠA IR ŽMOGAUS SVEIKATA TURINYS Įžanga....................................................................................................................3 psl. Teršalų klasifikacija..............................................................................................4 psl. Pagrindiniai aplinkos taršos šaltiniai.....................................................................6 psl. Oro tarša ir jos keliamas pavojus sveikatai...........................................................9 psl. Miško užterštumas ir rūgštieji lietūs...................................................................14 psl. Vandens tarša ir poveikis sveikatai.................................................................... 16 psl. Dirvožemio tarša ir poveikis sveikatai................................................................19 psl. Išvados................................................................................................................21 psl. Literatūra............................................................................................................22 psl. ĮŽANGA Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas, kurie tapo dirvožemio, klimato ar vandens teršėjais. Pastaruoju metu aplinka teršiama tiek, kad gamta pati savaime jau negali apsivalyti. Dėl to gamtoje sutrinka nusistovėjusi pusiausvyra, kyla sunkiai sprendžiamų ekologinių problemų, didėja žmonių sergamumas. Urbanizuotos teritorijos, net jei pramonė jose ir ne itin išvystyta, yra neišvengiamai teršiamos sunkiaisiais metalais. Taršos šaltiniai - transportas, katilinės, įvairūs metalo apdirbimo, statybų, remonto ir kiti darbai. Pasaulyje ekologiniai klausimai tampa vieni iš svarbiausių. Padaugėjus automobilių, jų variklių išmetamieji deginiai pradėjo daryti žymų neigiamą poveikį aplinkai – orui, klimatui, dirvožemiui ir vandeniui. Šio referato tikslas yra apžvelgti aplinkos taršą bei jos poveikį žmogaus sveikatai. Šiame referate pateikiama teršalų klasifikacija, taip pat aptariama kaip, kokiais būdais teršiama aplinka, kokie pagrindiniai yra jos taršos šaltiniai, išsamiau apžvelgiama oro, miško, vandens bei dirvožemio tarša. TERŠALŲ KLASIFIKACIJA Aplinkos taršai apibūdinti naudojamas aplinkos teršimo apibrėžimas. Aplinkos teršimas- tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ir atskirų jos komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Technologinių procesų pobūdį, teršalų susidarymo šaltinius, kiekius, sudėtį, struktūrą, pavojingumo laipsnį ir kt. galima įvertinti remiantis taršos šaltinių klasifikacija. Sunkiausia klasifikuoti taršą biologinėmis atliekomis (tai buitiniai nutekamieji vandenys ir srutos iš gyvulininkystės kompleksų), nes jų sudėtį, ypač buitinių nutekamųjų vandenų, nuolat keičia gyventojai, pridėdami įvairių cheminių medžiagų (pvz., skalbimo miltelių). Svarbiausia, kad daug neišskalbtų ir nenuplautų šių medžiagų lieka vartotojams ir teršia jų aplinką, daugiausia vandenį. Visą teršalų įvairovę pirmiausia galima suskirstyti į tris dideles grupes: • cheminiai teršalai • fiziniai teršalai • biologiniai teršalai. Kalbant apie aplinkos teršimą paprastai didžiausias dėmesys skiriamas cheminiams teršalams. Cheminiais teršalais vadinamos cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ir/ar poveikio trukmę, daro arba gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Nustatyta, kad ilgalaikis chroniškas mažų teršiančių medžiagų koncentracijų poveikis gali prilygti trumpalaikiam aukštų koncentracijų poveikiui. Be to, svarbu suprasti, jog visos medžiagos, esant didelei jų koncentracijai, tampa teršalais. Geriausias pavyzdys čia yra azoto junginiai, kurie yra svarbūs gyvų organizmų augimo ir vystymosi procesuose ir kurių nepriteklius dažnai yra pagrindinis augalų augimą ribojantis veiksnys. Tačiau būtent azoto junginių perteklius aplinkoje dabartiniu metu yra viena iš svarbiausių aplinkos problemų, sąlygojančių vandens telkinių ir dirvožemio eutrofikaciją (permaitinimą) ir keliančių grėsmę daugeliui natūralių vandens ir sausumos ekosistemų. Iš visos didžiulės cheminių teršalų įvairovės galima išvardinti dažniausiai minimas jų grupes- tai anglies, azoto ir sieros oksidai; kietosios dalelės (dulkės); sunkieji metalai; biogeninės medžiagos (amonis, nitratai, fosfatai); naftos produktai; oksiduojančios medžiagos (ozonas ir kt.). Be to, cheminiai teršalai dažnai skirstomi į pirminius, patenkančius į aplinką tiesiai iš taršos šaltinių, ir antrinius, kurie susidaro iš pirminių teršalų, jiems jungiantis su kitais pirminiais teršalais ar gamtinėmis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas yra požemio ozonas, kuris iš ozono pirmtakų susidaro gana sudėtingų fotocheminių reakcijų metu. Fiziniai teršalai yra įvairios prigimties ir įvairaus ilgio bangos arba elementariųjų dalelių srautai. Kalbant apie aplinkos teršimą dažnai išskiriamos šios fizinių teršalų grupės: • radioaktyvioji tarša • akustinė tarša • terminė tarša Pavojingiausia žmogui ir kitiems organizmams yra radioaktyvioji tarša. Kadangi žemėje yra nemažai radioaktyviųjų izotopų, be to, tam tikri kiekiai radioaktyviųjų spindulių patenka į žemę iš kosmoso, tai prie tam tikro lygio radioaktyvaus spinduliavimo, kaip ir prie tam tikro lygio natūralaus cheminio aplinkos užterštumo visi gyvieji organizmai žemėje yra evoliuciškai prisitaikę. Pavojingi žmogui ir kitiems gyviems organizmams antropogeniniai radioaktyviosios taršos šaltiniai yra du- branduolinių ginklų sprogdinimai ir atominių elektrinių avarijos. Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro ir per didelis triukšmas. Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja, ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojų problema. Beje, rimtos akustinės taršos problemos kyla ir oro uostų aplinkoje. Terminė aplinkos tarša didžiausią pavojų kelia vandens telkiniams, kurie naudojami kaip energetinių objektų aušintuvai. Ypatingai aštrias tokio pobūdžio problemas sukelia atominės elektrinės. Tipiškas neigiamo šiluminės taršos poveikio pavyzdys yra Drūkšių ežeras. Dėl Ignalinos atominės elektrinės poveikio vidutinė Drūkšių ežero temperatūra pakilo keliais laipsniais, kas sukėlė didžiulius šio ežero vandens ekosistemų pokyčius ir jų degradaciją. Biologinis užterštumas dažniausiai būdingas paviršiniams vandens telkiniams. Biologiniais teršalais yra įvardijami įvairūs žmogaus ir kitų gyvūnų sveikatai kenksmingi mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos. Biologiniai teršalai yra antrinio pobūdžio- pavojingi šių mikroorganizmų kiekiai dažniausiai susidaro dėl didelio vandens užterštumo organinėmis medžiagomis. Su tokiu pavojingu reiškiniu, kai organinėmis atliekomis užteršti vandens telkiniai tampa pavojingų infekcinių ligų (dizenterija, cholera) židiniais, susidūrė dar viduramžių miestai. Pagal būvį teršalai gali būti skirstomi į kietuosius, skystuosius, dujinius, o pagal atsiradimo šaltinį- į gamybines ir biologines atliekas. Gamta buvo teršiama natūraliomis medžiagomis visais Žemės evoliucijos etapais, ir tai atitinkamai veikė gyvybės raidą. Kietųjų atliekų daugiausia būna kalnakasybos pramonėje. Daug kietųjų atliekų sukaupta ir visuose miestų sąvartynuose, tačiau jas galima panaudoti ir kitose pramonės šakose. Šiuo metu yra utilizuojančių atliekas gamyklų (pvz., Palemono keramikos g-kla), kurios patvirtina teiginį apie uždaro gamybos ciklo galimumą. Skystieji teršalai- tai nutekamieji pramonėje bei buityje naudoti vandenys. Šiems teršalams valyti naudojami įvairūs mechaniniai, cheminiai ir biologiniai vandens valymo įrenginiai. Labai sudėtinga apdoroti žemės ūkio teršalus, nes dažniausiai jų šaltinis yra ne konkreti vieta (pvz., chemikalų sandėliai), o didelė teritorija- dirbami laukai. Tačiau daugiausia žalos padaro neteisingai, ne laiku ir nemokšiškai naudojamos cheminės trąšos, kurios užteršia ne tik dirvožemį, bet ir vandenis. Dar vienas iš labiausiai paplitusių žemės ūkio teršalų- gyvulininkystės kompleksų nuotekos, teršiančios aplinką nepageidautinais mikroorganizmais. Pagal struktūrą išmetamai skirstomi į dujas, aerozolius ir daleles. Aerozoliai- tai dujos, kuriose plūduriuoja skystos arba kietos dalelės. Vykstant fotocheminėms reakcijoms, jie sudaro prisotintus toksinėmis medžiagomis rūkus, arba smogus. Dulkėms surinkti ir dujoms valyti kuriami atskiri valymo įrenginiai. Skiriamos dvi grupės gamybos atliekų. Pirmosios- tai tie patys cheminiai elementai ir jų junginiai, randami gamtoje. Teršiant jais aplinką, suardoma nusistovėjusi medžiagų apykaita ar įvairių gamtos reiškinių eiga. Kita grupė- į aplinką išmetamos naujai sukurtos, anksčiau neegzistavusios medžiagos, pasižyminčios visai kitomis ne gamtinės kilmės ypatybėmis. Šios medžiagos gali ne tik pažeisti ekosistemos pusiausvyrą, bet ir sukelti netiesioginius, nenumatytus, sunkiai likviduojamus padarinius. Dabartiniu metu labiausiai rūpinamasi sumažinti cheminį aplinkos užterštumą, nors žalingas chemines medžiagas dar galima pašalinti iš organizmo- apdoroti, neutralizuoti ir pan. Tačiau didžiausią pavojų kelia triukšmas, vibracija bei elektromagnetiniai laukai (spinduliuotė), kuriuos skleidžia visi komunikacijų įrenginiai. Be to, triukšmas ir vibracija ardo pastatus, žaloja augalus, gyvūnus, kenkia žmonėms. Prognozuojama, kad ateityje fizikinių reiškinių sukeltų ligų tik daugės. PAGRINDINIAI APLINKOS TARŠOS ŠALTINIAI Atmosfera niekada nebuvo idealiai švari, joje visada esama įvairių priemaišų. Žemės paviršiaus pustymas, druskų garavimas, įvairios augalų dulkės teršė ir teršia gamtą. Rengiant aplinkos apsaugos priemones, būtina žinoti, kokia antropogeninė veikla, kokiais būdais bei kuo labiausiai kenkiama gamtai bei nustatyti aplinkosaugos prioritetus, kad būtų galima per trumpą laiką optimaliai sureguliuoti visuomenės ir gamtos santykius, nepažeisti jau nusistovėjusios ekologinės pusiausvyros. Visi aplinkos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti suskirstyti į gamtinius ir antropogeninius. Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos šaltiniai yra tokie: a) ugnikalnių išsiveržimai b) miškų gaisrai c) negyvos organinės medžiagos puvimo procesai d) mineralinių ir organinių medžiagų išplovimas iš dirvožemio e) gamtinė dirvožemio erozija f) krituliai g) jūra. Ugnikalnių išsiveržimo metu į aplinką patenka didžiuliai dulkių, sieros dioksido ir kitų sieros junginių, anglies ir azoto oksidų kiekiai. Kartu su šiais teršalais veikiantys ugnikalniai išmeta į aplinką nemažus įvairių sunkiųjų metalų ir kitų toksiškų elementų bei junginių kiekius. Miško gaisrų metu į aplinką patenka dideli anglies ir azoto oksidų kiekiai, tačiau be šių neorganinių medžiagų, degant miškams į aplinką patenka ir nemaži įvairių organinių junginių, visų pirma policiklinių aromatinių angliavandenilių, kiekiai. Pūvant negyvai organinei medžiagai aerobinėmis sąlygomis į atmosferą grįžta didžiuliai augalų fotosintezės metu asimiliuoto anglies dvideginio kiekiai, o puvimo procesui vykstant anaerobinėmis sąlygomis (pelkės) į orą patenka daug metano. Be metano į orą patenka ir tam tikri vandenilio sulfido bei kitų redukuotų sieros junginių kiekiai. Mineralizuojantis žuvusiems vandens augalams ar jų dalims vandens telkiniuose susidaro įvairūs mineraliniai azoto junginiai, kurie skatina natūralius šių vandens telkinių eutrofikacijos procesus. Natūraliai vykstantis mineralinių ir organinių maisto medžiagų išplovimas (amonis, nitratai, humuso rūgštys ir kt.) iš dirvožemio į paviršinius vandens telkinius taip pat skatina vandens telkinių eutrofikaciją. Prie paviršinių vandens telkinių eutrofikacijos prisideda ir dirvožemio erozijos procesai, kurių metu į vandens telkinius patenka ir mažiau tirpios mineralinės medžiagos (fosfatai). Dėl uolienų ir dirvos erozijos į orą ir vandens telkinius patenka ir tam tikri sunkiųjų metalų kiekiai. Su krituliais į vandens telkinius patenka tam tikri kiekiai mikroelementų, patekusių į orą natūralių procesų metu. Jūros kaip natūralaus taršos šaltinio poveikis yra gana specifinis. Siaučiant stipriems vėjams dėl didelio bangavimo į orą su vandens purslais patenka nemaži kiekiai jūros druskų, daugiausia chloridų, kurie su oro srautais aerozolių pavidalu nukeliauja dešimtis, o kartais ir šimtus kilometrų. Todėl iki šimto ir daugiau kilometrų nuo jūros krituliuose aptinkami padidinti chloro jonų kiekiai, dėl ko ir kritulių rūgštingumas yra didesnis. Be jūros druskų jonų (sulfatas, natris, chloras), iš jūros į orą patenka ir tam tikri kiekiai aromatinių angliavandenilių ir net sunkiųjų metalų. Antropogeninė aplinkos tarša yra žmogaus veiklos padarinys, sukeliąs joje neigiamus biologinius, cheminius bei fizikinius reiškinius, sutrikdančius nuoseklią biosferoje vykstančių procesų tėkmę. Formuojantis biosferai labiausiai atmosferą teršė ugnikalniai, tačiau aprimus vulkaniniams procesams ir pradėjus šeimininkauti žmogui, didėja antropogeninė tarša. Ypač grėsminga padėtis pradėjo klostytis nuo XIX a. vidurio. Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais- tai oro mechaninis užterštumas (dulkės, dūmai) ir fizinis užterštumas (radiacija, vibracija, triukšmas). Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir kinta tolstant nuo taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas į globalinį, regioninį ir lokalinį. Globalinis atmosferos užterštumas apima visą Žemės rutulį nepriklausomai nuo taršos židinių išsidėstymo, jį jaučia visi planetos gyventojai, kad ir kiek nutolę būtų nuo taršos židinio. Dėl globalinio užterštumo gali pasikeisti atmosferos sandara ir klimatas. Regioniniam užterštumui būdinga žalingų medžiagų migracija didelėse teritorijose. Pramonės įmonių, branduolinių sprogdinimų išmestas ar kitais būdais patekusias į orą smulkias daleles vėjas nuneša už kelių šimtų, net tūkstančių kilometrų ir jos su lietumi iškrinta ant žemės. Lokalinis atmosferos užterštumas konstatuojamas tada, kai vienos ar kelių pramonės įmonių išmestos dalelės iškrinta mieste ar kitose vietose, kur vyksta aglomeracija. Nuo lokalinio teršimo priklauso regioninis ir globalinis atmosferos užterštumas. Šiuo metu labiausiai užterštas oras išsivysčiusiose industrinėse valstybėse, šiaurinėje Žemės dalyje. Miškų mažinimas, naujų plotų naudojimas žemės ūkiui, statyboms, vandens telkiniams įrengti, miestų skleidžiamos dulkės ir dūmai- visa tai gali pakeisti įsisavinant sąlygas Saulės skleidžiamą energiją ir sutrikdyti normalius gamtos procesus globaliniu mastu. Visos atmosferos priemaišos skirstomos į pagrindines (siera, azoto dioksidas, dulkės) ir specifines. Pagal poveikį aplinkai ir žmogui visos atmosferos priemaišos skirstomos į keturias grupes: 1. Ypač pavojingos (gyvsidabris, švinas, ozonas) 2. Labai pavojingos (varis, jodas, chloridas) 3. Pavojingos (actas, fenolis) 4. Nelabai pavojingos (dauguma netoksinių medžiagų, amoniakas, benzinas). Antropogeniniai taršos šaltiniai yra skirstomi į dvi stambias grupes: ◦ Stacionarūs taršos šaltiniai ◦ Mobilūs taršos šaltiniai Stacionarūs taršos šaltiniai yra įvairūs pramonės, energetikos, žemės ūkio, buitiniai ir kiti objektai, kurių veikla vietos atžvilgiu yra fiksuota. Mobilūs taršos šaltiniai yra transporto priemonės- automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Mobilūs taršos šaltiniai daugiausiai teršia orą ir jų emisija sudaro daugiau nei pusę visų antropogeninės emisijos į orą. Tačiau vandens transportas yra svarbus ir vandens teršėjas, jau nekalbant apie naftą gabenančius krovininius laivus ir pasitaikančias jų avarijas. Būtina paminėti, jog antropogeninės emisijos kelia didžiausią pavojų gyvajai gamtai ir žmogui- taip yra dėl keleto priežasčių: • Kai kurių medžiagų antropogeninė emisija jau gerokai viršija gamtinę. Galima pastebėti, jog antropogeninė sieros emisija viršija gamtinę apie du kartus, o antropogeninė azoto emisija-apie tris kartus. • Antropogeninė tarša koncentruojasi ten, kur gyvena žmonės, todėl didžiuosiuose miestuose turime daugiausia aplinkos problemų. • Dėl mokslo ir technikos vystymosi sukuriama daug medžiagų, kurių dalis yra toksiškesnės nei gamtinės medžiagos ir patekusios į aplinką sukelia didžiulį pavojų. Pagal taršos šaltinių mastą yra skiriami du taršos šaltinių tipai- lokalūs (vietiniai) ir pasklidosios taršos šaltiniai. Skirtumas tarp šių taršos šaltinių yra tas, kad tolstant nuo lokalaus taršos šaltinio pastebimas aplinkos užterštumo mažėjimas, o pasklidosios taršos šaltiniai apima didelę teritoriją ir visa ši teritorija yra užteršiama vienodai. Tipiški lokalių taršos šaltinių pavyzdžiai yra pramonės ir energetikos įmonių kaminai, buitinių ar pramoninių nuotekų išleistuvai, gyvulių fermos ar trąšų sandėliai. Tačiau lokaliais taršos šaltiniais laikomi ne tik pramonės, žemės ūkio ar energetikos objektai, bet ir miestai ar pramonės centrai. Svarbiausi išsklaidytosios taršos šaltiniai yra rūgštieji lietūs ir žemės ūkio naudmenos (pesticidai). Nustatyta, kad energetika, statybinių medžiagų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, transportas labiausiai teršia atmosferą, o žemės ūkis, maisto ir chemijos pramonė- vandenį. Autotransporto teršalai planetoje sudaro apie trečdalį, Lietuvoje- daugiau nei pusę, labiausiai automobilizuotose vietose- net iki 70% atmosferos teršalų. Vilniui, Kaunui ir kitiems miestams gresia smogai, sergamumo bei mirtingumo padidėjimas. Metalų apdirbimo, keramikos ir kitos įmonės, kuriose vyksta termocheminiai ir elektrocheminiai procesai, aplinką teršia ypač pavojingos medžiagos- sunkiųjų metalų (švino, nikelio) jonais. ORO TARŠA IR JOS KELIAMAS PAVOJUS SVEIKATAI Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kurio kiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12 m3. Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis deguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Oro tarša- tai tiesiogiai ar netiesiogiai žmonių išmetamos į orą medžiagos ar energija, kurios turi kenksmingų pasekmių, keliančių pavojų žmonių sveikatai, darančių žalą gyviesiems ištekliams, ekosistemoms bei materialiam turtui ir gadinančių ar kliudančių teisėtai naudotis gamtos teikiamomis galimybėmis. Iš gamtinių ir antropogeninių taršos šaltinių į orą patenka įvairių teršiančių medžiagų, kurios dažnai vadinamos oro priemaišomis. Pagrindinę šių teršiančių medžiagų dalį sudaro anglies, sieros ir azoto oksidai, kietosios dalelės (cementas, metalai), amoniakas, įvairūs angliavandeniliai bei organiniai junginiai. Patekę į orą pirminiai teršalai transformuojasi, sudarydami įvairias medžiagas ar jų junginius, kurie yra žymiai pavojingesni gyvajai gamtai ir žmogui nei pirminiai teršalai. Teršiančios medžiagos ore būna dujine arba aerozolių pavidalu. Pagrindinė teršiančių medžiagų dalis (apie 90%) į orą patenka dujų pavidalu, o likusi dalis- kietųjų dalelių pavidalu ir tik nežymią emisijos dalį į orą sudaro skysti aerozoliai. Ypatingai intensyviai aerozoliai formuojasi debesyse ir rūke. Galimi trys dujų virsmo į aerozolius būdai: įvykus cheminėms reakcijoms, susidaro persotinti naujų medžiagų garai, kurie kondensuojasi ant jau esančių aerozolių dalelių. cheminės dujų reakcijos vyksta jau egzistuojančių aerozolių paviršiuje, sąlygodamos šių aerozolių augimą. vandens lašeliai sugeria dujas, vykstant reakcijoms visame lašo tūryje. Patekusių į orą ar transformuotų teršalų poveikis priklauso ne tik nuo medžiagų ir junginių ar mišinių toksiškumo, bet ir nuo jų egzistavimo ore trukmės. Vienos medžiagos ore egzistuoja trumpai (vieną ar kelias dienas) ir yra transformuojamos ar pašalinamos iš oro sausų ar šlapių iškritusių pavidalu, o kitų teršiančių medžiagų egzistavimo atmosferoje trukmė matuojamas dešimtimis ar net šimtais metų (metanas gyvuoja 7-10 m., o freonai- 50-150 m.). Skirtingų aplinkos komponentų pagrindiniai taršos šaltiniai yra gana skirtingi. Labiausiai orą teršiančios gamybos šakos yra šios: Energijos gamyba Kitos pramonės šakos ir jų atliekos Kelių transportas Namų ūkis Žemės ūkis Energetikos objektuose atliekos ir kenksmingos medžiagos susidaro deginant įvairių rūšių kurą. Tačiau daugiausia atmosfera teršiama deginant mazutą ir anglį. Pagrindiniai teršalai- sieros, anglies ir azoto oksidai, dulkės bei aerozoliai. Kol kas tik kai kurios stambios katilinės ir šiluminės elektrinės turi įrenginius teršiančioms medžiagoms sulaikyti. Lietuvoje 1990 m. daugiausiai teršalų į aplinką išmetė Elektrėnų šiluminė elektrinė, išmesdama 41095 tonų teršalų. Ypač daug žalos daro katilinės, tačiau jas panaikinus ir centralizavus šilumos tiekimą, mažuose miesteliuose ar kaimuose įrengus nedidelio galingumo autonomines katilines, galinčias naudoti įvairų kurą, aplinkos taršą būtų galima sumažinti. Kadangi naudojamame mazute yra apie 2,5% sieros, atmosfera teršiama padidintais sieros dioksido kiekiais. Sieros pašalinimas iš mazuto sumažintų aplinkos taršą, o anglies ir azoto oksidų išmetalus būtų galima sumažinti geriau reguliuojant katilinių kūrimo režimą. Viena iš svarbiausių priemonių atmosferos taršai mažinti būtų ekologiškai švaresnio kuro- gamtinių dujų vartojimas. Atominis kuras taip pat ekologiškai švaresnis ir atmosferą nedaug teršia, bet atominės elektrinės yra pavojingos eksploatacijos požiūriu. Be to, reikėtų plačiau naudoti vandens, vėjo, Saulės ar Žemės šilumos energiją. Gamybos atliekos gali turėti neigiamą poveikį aplinkai teršdamos orą, dirvą ar vandenį, o blogai tvarkomų atliekų sąvartynų emisijos gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Netinkamai kompostuojant susidaro dideli metano dujų, sveikatai pavojingų anglies dioksido, organinių dujų ir lakiųjų medžiagų kiekiai. Nekontroliuojamo atliekų deginimo žemoje temperatūroje metu gali išsiskirti nuodingi cheminiai junginiai- tai dioksinai ar sunkieji metalai. Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai. Organizuotas teršalų išmetimas- tai kryptingas užteršto oro pašalinimas per specialiai skirtus įrenginius (kaminus, stoglangius). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti. Atsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį ir sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų žmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti visas kenksmingas medžiagas sunkiai įmanoma, be to, norint padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų, brangesnių įrenginių. Transporto variklių išmetami teršalai daugelyje šalių kelia pavojų sveikatai, nes jų įnašas į oro taršą miestuose didėja. Didėjant transporto srautams, kontroliuoti oro taršą tampa ypač sunku. Degant kurui, į aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%), angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino ir kitų medžiagų. Benzinu varomų variklių išmetami teršalai- anglies monoksidas, azoto oksidai, švinas ar suodžių dalelės- yra priskiriami pirminiams teršalams. Dyzeliniai varikliai, kuriuose degalai dega esant deguonies pertekliui, išmeta nedaug anglies monoksido, tačiau daug anglies dioksido. Antriniai teršalai- azoto dioksidas ir ozonas-susidaro iš benzinu varomų variklių emisijų. Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl atmosferos tarša didės. Tačiau svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šaltinių jau išbandyti ir pradedami naudoti, tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus išplėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai. Namų ūkio išmetamų oro teršalų didžiausią dalį iki 1960 m. sudarė deginamos anglies dalelės. REuropos šalyse, kuriose naudojama rudoji anglis, koncentracijos lygis yra virš 30mg/m3. Dalelių išmetimui mažinti siūloma deginti antracitą specialiose krosnyse, būstui šildyti naudoti centralizuotą šildymo sistemą, elektros energiją arba atsinaujinančią energiją (saulės, vėjo). Kitas svarbus oro taršos šaltinis namų ūkyje yra dujinės viryklės, kurias naudojant išsiskiria anglies monoksidas, azoto dioksidas. Žemės ūkis aplinką teršia amoniaku, kurio emisijos sudaro apie 96% visų amoniako emisijų. Žemės ūkiui tenka apie 45% metano emisijų, daugiausiai iš gyvulių, paukščių fermų. Lietuvoje didžiausią aplinkos užterštumo kritinių situacijų dalį sudaro oro baseino užterštumas, o labiausiai aplinką teršia automobilių transportas, chemijos, statybinių medžiagų, naftos perdirbimo pramonė bei šiluminė energetika. Lietuvoje transportas sudaro apie 65% viso oro užterštumo, antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaranti 10-15% oro užterštumo Respublikos žemėlapyje išsiskiria didelio užterštumo zonos: Vilnius-Elektrėnai, Kaunas-Kėdainiai-Jonava, Mažeikiai-Naujoji Akmenė ir kitų didesnių miestų teritorijos. . Daug tūkstančių metų vidutinė planetos paviršiaus temperatūra buvo apie +15°C. Šiuo metu pastebimas palaipsnis vidutinės temperatūros didėjimas. Saulės spinduliai šildo atmosferą ir Žemės paviršių. 33% Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės energijos debesys, sausumos paviršius, dulkės atspindi atgal į kosmosą. 67% energijos sugeria atmosfera ir Žemės paviršius, iš kur ji, patyrusi įvairių pokyčių, grįžta į kosminę erdvę. Jei visa ši energija būtų išspinduliuojama į kosmosą, Žemės paviršiaus temperatūra siektų –18°C. Bet dalį dirvos išspinduliuotos šilumos debesys ir įvairios dujos sugrąžina į Žemę ir taip dėl natūralaus šiltnamio reiškinio palaikoma vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra +15°C. Tačiau dėl nuolatinio CO2 kiekio didėjimo atmosferoje, taip pat dėl kitų – pėdsekinių – dujų, tokių kaip aerozolių balionėliams naudojami freonai (CCl2F2; CCl3F), metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O), kurie sugeria grįžtamąjį ilgabangį Žemės spinduliavimą, oras įšyla – atsiranda antropogeninis šiltnamio reiškinys. Medikų duomenimis, gyventojų sveikatos būklė šalyje 17-22% priklauso nuo užterštumo, kosmoso, magnetinio ir kitokio spinduliavimo, meteorologinių veiksnių. Teršalai gali patekti į žmogaus organizmą trimis keliais: įkvepiant užterštą orą per plaučius, su maistu per virškinimo sistemą ir per odą absorbcijos būdu. Oro teršalų sukeliami sveikatos pakenkimai gali būti ūminiai (kilti per trumpą laiką) ir lėtiniai (esant ilgalaikiam poveikiui). Ūminių ir lėtinių pakenkimų atvejais organizmo atsako stiprumas gali būti nuo mažiausio (diskomforto) iki didžiausio (mirties). Žmonės, ypač vaikai, gyvenantys užterštose teritorijose, dažniau serga kvėpavimo takų, odos ir akių ligomis. Nustatyta, kad labai užterštų miestų vaikai uždegimais ir alerginėmis ligomis serga apie du kartus dažniau nei gyvenantys užmiestyje. Baisi rykštė šiandien yra autotransporto išmetamos kenksmingos medžiagos. Automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių. Daugelis jų labai pavojingi žmogaus sveikatai. Ypač tai pasakytina apie anglies ir azoto oksidus, angliavandenilius, aldehidus, sieros dujas, suodžius. Dalis jų kaupiasi žmogaus organizme ir sukelia ligas, o dėl kitų poveikio staigiai pablogėja savijauta, apsinuodijama, ir žmogus pasidaro nedarbingas. Aldehidai - nearomatinės grupės angliavandeniliai- į atmosferą patenka iš automobilių išmetamų, ypač dyzelinių, variklių. Jei ore yra daugiau kaip 0,004mg/l aldehidų, jaučiamas pridegusių riebalų kvapas. Jie labai dirgina viršutinius kvėpavimo takus ir sukelia akių uždegimą. Smogai sukelia rimtus žmogaus organizmo veiklos sutrikimus. Per smogus pablogėja žmonių savijauta, paūmėja širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligos, susiformuoja gripo epidemijos. Fotocheminis smogas (susidaręs nuo automobilių teršalų) erzina gerklės ir nosies gleivines, akis, sukelia kitas lėtines ligas, o 400-500mg/m3 SO2 koncentracija yra pavojinga gyvybei. Smogas veikia žmogų ir per maistą. Jam labai jautrios daržovės, jo kenksmingas medžiagas sugeria varpinės kultūros. Anglies monoksido didesnė koncentracija yra mirtina žmogui. Mažesnės jo dozės sukelia aterosklerozę, gali būti infarkto, stenokardijos priežastis, neigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Menkas apsinuodijimas anglies monoksidu sukelia galvos skausmą, sumažina žmogaus darbingumą. Hemoglobinas su anglies monoksidu CO, kaip ir azoto oksidu NOx, jungiasi lengviau nei su deguonimi. Jei ore anglies monoksido yra daugiau kaip 3,0mg/m3, organizmas apsinuodija. Paprastai kartu su anglies monoksidu į atmosferą išmetami ir nearomatiniai angliavandeniliai, kurie veikia centinę nervų sistemą. Žmogaus organizmą nuodija automobilių išmetamas švinas. Sudegus etiliuotam benzinui, į atmosferą išmetama apie 50-75% viso švino, kurį smulkių dalelyčių pavidalu žmogus įkvepia su oru ir apsinuodija. Kuo didesnė jo koncentracija ore, tuo daugiau jo atsiranda žmogaus kraujyje. Blogiausia tai, kad švinas iš organizmo ne pasišalina, o kaupiasi iki mirtinos dozės, panašiai kaip radioaktyviosios medžiagos. Švinui kaupiantis kraujyje, organizmas blogiau aprūpinamas deguonimi, sutrinka virškinimo organų, nervų sistemos veikla ir medžiagų apykaita. Nustatyta, kad pastovios mažos švino koncentracijos ankstyvame amžiuje sukelia protinio vystymosi atsilikimą ir sutrinka vaikų elgsenos reakcijos. Vyresniame amžiuje mažos švino koncentracijos sukelia pakitimus kauliniame audinyje. Nevisiškai sudegus kurui, išsiskiria daug suodžių, kurie patys yra nelabai pavojingi, bet kuo daugiau suodžių, tuo daugiau ir policiklinių aromatinių angliavandenilių. Onkologai mano, jog dauguma šių angliavandenilių sukelia vėžinius susirgimus. Iš kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių geriausiai ištirtas benzpirenas. Leistina jo koncentracija ore yra tik 0,001mg/m3. Degant mazutui ar kietam kurui, į aplinką išmetama labai pavojingo vanadžio pentoksido. Sunkiųjų metalų (chromo, švino, nikelio) druskos žaloja nervų sistemą, kepenis, inkstus, lytines ląsteles, ypač pavojingos mažiems vaikams ir nėščioms moterims. Esant dulkėtam orui, greičiau susergama alerginiu bronchitu, bronchine astma, plaučių uždegimu, paleidžiamos nosies ir gerklės gleivinės- atsiranda furukuliozė, pleiskanos ar egzemos. Atskiri cheminiai teršalai gali būti ir nelabai kenksmingi, bet patekę į organizmą per kvėpavimo takus, odą bei virškinimo organus, gali stipriai jį apnuodyti. Oro teršalų poveikis organizmui padidėja veikiant pašaliniams veiksniams: esant blogoms meteorologinėms sąlygoms (aukšta temperatūra, didelis oro drėgnumas), aukščių skirtumui ir pan. Kadangi oro užterštumą lemia daug priežasčių, tai ir jam sumažinti turėtų būti daug priemonių. Visų pirma reikia rūpintis gatvių tvarkymu, švarinimu, jų apželdinimu, reguliuoti transporto srautus. Daugelis iš mūsų galime padėti išlaikyti švaresnį orą mieste, palikdami savo automobilį namuose, kai vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Tokiais atvejais nedidelius atstumus geriau įveikti pėsčiomis, dviračiu arba pasinaudoti viešuoju transportu. Prisidėtume prie oro švarinimo ir taupydami elektros ir šiluminę energiją, nes kuo daugiau mes jos sunaudojame, tuo daugiau jos gaminama ir tuo daugiau gamybos procesuose išsiskiriančių teršalų patenka į atmosferą. Apibendrinant galima teigti, jog užterštas oras pražūtingai veikia žmogaus sveikatą. Visų atmosferą teršiančių įmonių aplinkos zonoje konstatuojamas didesnis specifinis gyventojų sergamumas. Nustatyta, kad užterštu oru kvėpuojančių žmonių amžius sutrumpėja 5-10 metų, o dėl atmosferos užterštumo ar greta esančių gamyklų žemės ūkio kultūrų derlius sumažėja. Medikai nustatė, jog per 15 metų gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis padidėjo 4,5 karto, piktybiniais navikais-30%, iš jų odos vėžiu- 47%, plaučių, trachėjos vėžiu-69%. Todėl norint pagerinti atmosferos apsauga ir žmogaus sveikatą, reikėtų racionaliai spręsti teršimo mažinimo klausimus, įsitraukti į globalinių atmosferos teršimo problemų sprendimą bei sumažinti aerozolinio įpakavimo produkcijos gamybą, CO2 ir SO2 išmetimą į aplinką. MIŠKO UŽTERŠTUMAS IR RŪGŠTIEJI LIETŪS Labiausiai oro tarša veikia miško augmeniją, kuri tarytum filtras sulaiko labai daug medžiagų, dalį jų neutralizuoja. Medžiai, augantys kelių apsauginiuose želdiniuose, absorbuoja anglies monoksidą, kaupia sunkiuosius metalus, esančius automobilių išmetamose dujose. Miškas taip pat valo ir paviršinio nuotėkio vandenis. Pratekėjęs pro 20 m pločio želdinių juostą drenažo vanduo turi 3 kartus mažiau cheminių junginių. Kita vertus, dėl oro taršos žūsta arba visai išnyksta kerpės, samanos, grybai, kinta medžių spyglių ir lapų spalva, dydis, augmenija nuskursta, greičiau sensta. Dėl sieros, azoto oksidų poveikio sutrinka medžių lajų ir spyglių kvėpavimas, jie netenka apsauginės vaškinės dangos, negali išgarinti drėgmės. Kai vanduo, esantis augaluose, persisotina rūgštimis, sunkiųjų metalų jonai trukdo medžiams įsisiurbti maisto medžiagas per smulkiąsias šaknis. Suardomas medžių šaknų ryšys su dirvoje esančia grybiena, pradeda žūti mikroorganizmai, perdirbantys organines medžiagas į mineralines. Medžiai nusilpsta, tampa nebeatsprūs ligoms ir kenkėjams, sausroms, karščiams, šalčiui bei vėjams. Dėl pramonės bei energetikos įmonių ir transporto išmetamų teršalų 1990 m. buvo pažeista apie 15% Lietuvos miškų. Labiausiai miškams kenkė Jonavos azotinių trąšų gamykla: 1992 m. apie 20 km spinduliu buvo pažeista 4542 ha miškų, iš jų virš 900 ha yra žuvę ir iškirsti. Labai teršia aplinkinius miškus ir Naujosios Akmenės, Kėdainių ir Mažeikių pramonės įmonės. Dėl didesnės oro santykinės drėgmės miškingose teritorijose atmosferos kritulių iškrinta 10-15% daugiau nei nemiškinguose plotuose. Atmosferos krituliai, prisotinti azoto junginių, iš pradžių skatina, o vėliau slopina augalų augimą. Kai atmosferos ore yra didelė koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu, susidaro rūgštūs lietūs. Rūgštieji lietūs yra globalinė problema. Jie mažina augalų atsparumą sausroms, ligoms, kenkėjams ir kitiems neigiamiems aplinkos veiksniams, pažeidžia medžių lapus ir spyglius, kuriuose vyksta fotosintezė, todėl sutrinka augalų vandens režimas bei maisto elementų pasisavinimas. Pušų spygliuose, veikiant rūgštiniams krituliams, padaugėja azoto, fosforo, kalio, kalcio, kadmio, o šaknyse, nors ir padidėjus jų masei, sumažėja azoto, mangano bei vario kiekis. Pakenkta rūgščiųjų lietų mediena pasidaro trapi ir netinkama baldų pramonei. Kalnuose daugėja nuošliaužų, plečiasi erozija, o dėl rūgščiųjų lietų poveikio iš dirvožemio į vandeningąjį horizontą greičiau išsiplauna organinės medžiagos ir sunkieji metalai- šitaip užteršiamas ir gruntinis vanduo. Nustatyta, kad kuo didesnis atmosferos kritulių rūgštingumas, tuo labiau mažėja daugelio augalų rūšių sėklų daigumas, blogiau prigyja spygliuočių ir lapuočių medžių sėjinukai. Kai pH

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!