Žmogus ir aplinka: bioįvairovė, aplinkosauga ir tarša

 11. MIŠKO REIKŠMĖ. ANTROPOGENINIS POVEIKIS AUGALIJAI. BIOĮVAIROVĖS APSAUGA. BIOMAI.
Miško reikšmė.
Miškai yra svarbiausios sausumos ekosistemos, pagrinde palaikančios biosferos stabilumą. Miškai yra vertingi pagrinde dėl to kad egzistuoja didelis medienos poreikis. Pagrindinė miškų dalis yra taigoje ir tropinio klimato zonose. Jie yra pagrindiniai biosferos aprūpintojai deguonimi, kuris pagaminamas fotosintezės proceso metu. Miškai reguliuoja vandens režimą. Dėl jų poveikio yra išvengiama stiprių potvynių tirpstant sniegui, ar liūčių metu. Ten kur iškertami miškai ypač šalia upių (aukštupiuose) dažniau pasitaiko didesni potvyniai, nes į upių vagas patenka daug vandens. Miškai mažina vandens eroziją todėl į upes patenka mažiau nešmenų. Kai upės šlaituose iškertami miškai prasideda dirvožemio erozija ir upės vaga seklėja. Tai viena iš pagrindinių potvynių priežasčių. Miškai formuoja vietos mikroklimatą (jis yra švelnesnis t.y. pastebimi mažesni temperatūros svyravimai). Dėl palankesnio mikroklimato būna didesnis derlius (augalų). Miškai teigiamai veikia žmonių sveikatą. Jie naudojami rekreacijos tikslais (poilsiui). Miškai išskiria į aplinką biologiškai aktyvias medžiagas – fitoncidus, naikinančius ligų sukėlėjus. Be medienos miškuose yra dar ir kitų išteklių - uogos, grybai, spygliuočių sakai, vaistažolės. Miško ekosistemoje yra daug rūšių, kuriose randama daug cheminių medžiagų pritaikomų medicinoje ir farmacijoje. Miške auga daugybė augalų, kuriuos galima panaudoti kaip vaistus. Miškai yra skirstomi į apsauginius ir eksploatacinius. Eksploataciniai naudojami pagrinde medienai, apsauginiai miškai naudojami miestų, teritorijų želdinimui, miškai užveisiami šalia vandens telkinių, tai daroma ir siekiant panaikinti nemalonius kvapus.
Miškų plotai mažėja dėl miškų kirtimo, kai nėra vykdomi atželdinimo darbai. Dėl antropogeninio poveikio miškų plotai mažėja, kai miškai yra kertami arba deginami, siekiant padidinti dirbamos žemės plotus arba plečiantis miestams. Dėl aplinkos taršos miškai patiria netiesioginį poveikį. Dėl jo mažėja miškų atsparumas kenkėjų antplūdžiams. Kartais prastėja ir medienos kokybė. Augalija patiria taršos poveikį per lapus arba spyglius, o taip pat šaknimis siurbdami iš dirvožemio maisto medžiagas. Šiais būdais į augalą patenka pavojingi cheminiai junginiai. Dažnai miškai nukenčia nuo dujinių teršalų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!