Žmogus ir aplinka - teorija

A Aplinkos kontrolei naudojami būdai. Taršos kontrolei galima panaudoti šiuos metodus: 1. Akustinis. 2. Indukcinis. 3. Talpuminis. 4. Izotopinis. 5. Šviesos absorbcijos ir t.t. Oro valymui naudojama įranga skirstoma į dvi grupes: 1)sausi oro valymo įrengimai. 2)Šlapi oro valymo įrengimai. Sausi oro valymo įrenginiai skirstomi į grupes: 1)nusodinimo kameros. 2)kameros su pertvaromis. 3)medžiaginiai filtrai. 4)ciklonai. 5)elektrostatiniai filtrai. 6)Grūdėtieji filtrai. 7)absorbciniai filtrai. 1.Nusodinimo kameros naudojamos didelių dulkių dalelių valymui iš oro. Valymo efektyvumas 40-50%. 2.Kameros su pertvaromis naudojamos d=20-30m dulkių dalelių dalelių šalinimui iš oro. Valymo efektyvumas 50-60%. 3.Medžiaginių filtrų pvz.: - rankovinis filtras. Juose naudojama medžiaga pasižymi tam tikromis savybėmis: atsparumu temperatūrai, tam tikrų akučių diametru ir poringumu. Jie naudojami nedidelių dulkių dalelių (d 35 Hz. Ligai progresuojant, sutrinka rankų odos, audinių ir raumenų mityba, deformuojasi kaulai ir sąnariai. Pakinta pirštų falangų ir plaštakų odos jautrumas skausmui, virpesiams, temperatūrai bei lytėjimo pojūčiai. Susergama astenija ir astenine neuroze. Trinka organizmo medžiagų apykaita, skydliaukės, skrandžio žarnyno diskinezija, pakinta moterų menstruacijų ciklas. Kadangi vibruojantys įrankiai skleidžia triukšmą, tai dirbantieji gali ir apkursti. Vibracinės ligos simptomai priklauso nuo virpesių poveikio intensyvumo, amplitudės, dažnio ir statines įtampos. Virpesių skirstymas į vietinius ir bendruosius yra sąlyginis, nes jie veikia ir visą organizmą. Bendrieji virpesiai pirmiausia pažeidžia centrinę nervų sistemą. Tai rodo būdingi vegetaciniai disfunkciniai ir bendri angiodistoniniai reiškiniai. Kadangi bendrieji virpesiai veikia vestibiulinį aparatą, tai gali pasireikšti vestibulopatijos požymiai: žmonėms nuolat svaigsta ir skauda galva, jie nepakelia virpesių. Išvengti vibracinės ligos padeda tinkamos darbo sąlygos. Kad konstrukciniai pastato elementai nevirpėtų, tarp virpesius sukeliančių mašinų arba staklių pamatų ir grindų įtaisomi amortizatoriai, pagaminti iš plieninių spyruoklių arba gumos, kamščio ir kitų stangrių medžiagų. Neleidžiama rengti darbo vietos ant virpančių aikštelių, stalų ir pan. - čia darbai turi būti taip mechanizuoti, kad įrenginius būtų galima distanciškai valdyti. Traktorių ir kombainų sėdynės paprastai turi amortizatorius. Labai svarbu naudotis individualios apsaugos priemonėmis. Įrankiai turi būti techniškai tvarkingi, turėti pasą, kasmet tikrinami. Tačiau svarbiausia reikia stengtis slopinti paties šaltinio virpesius. Patartina konstrukcijų paviršius padengti virpesius sugeriančia medžiaga. Paprastai tam naudojamos įvairios cheminės sudėties mastikos. Rekomenduojama šiomis mastikomis tepti virpančius paviršiaus sluoksnius, kurių storis būtų lygus tokiam pačiam arba dvigubam padengiamo paviršiaus storiui. Virpesius sugenančios dangos gali būti vieno, dviejų ir daugiau sluoksnių. Šitaip daugiausia dengiamos įvairios iki kelių milimetrų storio plokštės. Gaunamas efektas priklauso ne tik nuo virpesių nuostolių slopinančios medžiagos sluoksnyje, bet ir nuo perduodamos virpesių energijos kiekio. Virpesius absorbuojančias mastikas veiksminga naudoti tuomet, kai įrenginio virpesiai artimi rezonansiniams ir kai skleidžiamos aukšto dažnio triukšmo bangos. Visos paminėtos priemonės priskiriamos pasyvios apsaugos nuo virpesių grupei. Jos veikia be papildomų energijos šaltinių. Aktyvios apsaugos priemonės yra vibratonai, šalinantys priešingos fazės virpesius. Juos valdo automatinės reguliavimo sistemos. Jei nuo virpesių techninės priemonės neapsaugo, laikinai vartojamos individualios apsaugos priemonės. Pavyzdžiui žmonės dirbantys rankiniais mechanizuotais įrankiais, rankas nuo virpesių apsaugo specialiomis pirštinėmis su virpesius slopinančiais apsiuvais arba įdėklais. Kad būtų galima apsisaugoti nuo aikštelių virpesių, dėvimi batai su amoztizuojančiais padais iš mikroakytosios gumos. --- Pagal dažnio spektrą triukšmas gali būtitoninis ir plačiajuostis, pagal pobūdi - nuolatinis, impulsinis, sprogimo ir nenutrūkstamas. Pagal trukmę skiriamas ilgalaikis (ne trumpiaukaip 4 valandas per parą) ir trumpalaikis(iki 4 valandų), triukšmas. Ribiniai leidžiami garso slėgio lygiai normuojami oktavomis - šiais dažniais: 63, 125,250, 500, 1000, 2000, 4000, 8000 Hz. Higienos norma Hn 33 -1993 leidžiama triukšmo aplinkoje dažninė charakteristika priklauso nuo dažnio. Su triukšmu gali būti kovojama - absorbuojant arba izoliuojant garsą. Garso absorbcija remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Įvairių medžiagų bei konstrukcijų geba sugerti garsą žymima garso absorbcijos koeficientu: =Esug/Ekr Čia: Esug - sugertas garso energijos kiekis, Ekr - į medžiagą krintančio garso energijos kiekis. Įvairių medžiagų garso absorbcijos koeficientai skinasi ir nustatomi bandant. Jie priklauso nuo garso bangos dažnio ir kritimo kampo. Garsą absorbuojančios medžiagos skirstmos į 4 grupes: 1.pluoštines aktyvios medžiagos: veltinis, vata, stiklo vatos plokštės. Šios medžiagos pritvirtintos prie kieto pagrindo geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas. 2.Membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai. 3.Rezonansiniai sugėrikliai. 4.Kombinuotieji sugėrikliai. Garso izoliacija - tai garso, einančio per aitvaras silpnokas. Atskirų zonų triukšmas mažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuo netriukšmingų atskirti statomos sienelės - ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai. Garso izoliacija priklauso nuo sienelių linijinių matmenų, sluoksnių skaičiaus, masės, dalelių vidinės trinties, tvirtinimo būdo, triukšmo spektro, sienelės savųjų virpesių amplitudės ir pan. Atskiri autonominiai triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, transformatoriai, kompresoriai,ventiliatoriai ir kt, izoliuojami kabinomis arba gaubtais. Miestuose didžiausią triukšmą kelia transportas, pramonės įmonės, energetikos objektai bei atskiri jų agregatai. Kadangi be jų gyvenimas neįsivaizduojamas, tai siūloma tobulinti pačią techniką, didinti namų sienų ir langų akustinę izoliaciją. Daug vilčių teikia architektūrinės urbanistinės priemonės. Lietuvoje pradėta statyti triukšmą sulaikančius ekranus, įvairios paskirties pastatus. Svarbiausia, kad šie statiniai iš dalies stabdo ir išmetamų dujų, dulkių bei kitų gatvės teršalų sklaidą. Kai techninėmis priemonėmis negalima pasiekti higienos normos leistino triukšmo lygio,vartojamos individualios apsaugos priemonės: ausinės, šalmai. Tačiau jos kartais varžo judesius, trukdo dirbti, erzina odą, žmogus labiau prakaituoja. Ž Žmogus kaip biologine rūšis. Žmogus kaip biologine rūšis yra aukščiausia gyvu organizmu išsivystymo stadija. Tarp visu gyvųjų organizmu rūšių žmogus išsiskiria tuo, kad yra bisociali būtybe ir turi visuomeniniu poreikiu. Biologiškai žmogus priklauso hominidu seimai. Šį šeimą priklauso primatu būriui ir primatu klasei. Dabar šioje šeimoje yra vienintele rūšis homosapiens. Kaip biologines rūšies žmogaus istorija siekia nuo 3 iki 5 mln metu. T.y. palyginti mažas laiko tarpas, lyginant su žmonių formavimosi laikotarpis (apie 4 mld metu). Absoliučiai visa savo gyvavimo laika žmogus buvo visaėdis. Anksčiau jis buvo visiškai priklausomas nuo ekologiniu veiksniu poveikio. Dėl savo intelektą, jis darė vis didesni poveiki aplinkai. Ir tai jam leido įveikti viską iš pagrindų ribojančių veiksmu būtent maisto stygių. Esminis persilaužymas įvyko maždaug prieš 10 tukst metų, kai žemdirbyste ir gyvulininkyste įsigijo panašią svarbą. Žmogus gali mąstyti, pasigaminti darbo įrankius ir laikinai nugalėti ekologiniu veiksniu poveiki: dėl pakankamai pasigaminto maisto kiekio, dėl to kad gali patvenkti upės ir sudaryti palankias sąlygas žemdirbystei, dėl to, kad gali reguliuoti plėšrūnų ir virusų poveiki yra laimėta konkurencine kova su kitom žinduoliu rūšimis. Iki šio laiko žmogus yra priklausomas nuo klimato sausrų, potvynių, žemės drebėjimo, šalčio ir kitu veiksniu. Žmogus sukuria specifine gyvenimo aplinka, kuri laikui bėgant kito nuo primato bustu iki šiuolaikinių pastatų. Nežiūrint socialinio vystymosi žmogus išliko biologine rūšimi. Žmogaus vystymuisi įtakos turi įvairios mutacijos, taip pat natūrali aplinka. Šiuolaikinis žmogus baigė formuotis prieš 40-50 tukst metu, o per paskutinius 2-3 tukst metu vis didesnis vaidmuo tenka genu migracijoms. Genu migracijos pasiekia tarp rasini pobūdi. Tik apie 30% užsimezgusi žmonių embrionu susilaukia gimimo, nes apie 5% žūsta dėl abortu įtakos, apie 3% kūdikių gimsta negyvi, apie 3% kūdikių nesulaukia lytines brandos, 20% suaugusiu žmonių nesusilaukia palikuoniu ir likusi dalis tenka nevaisingoms santuokoms. Žmonių populiacija. Visa žmonių populiacija vadinama – žmonija. Ši populiacija laikui bėgant didėja, jai būdingas tiek ir gyvūnų populiacijai būdingos didėjimo ypatybės, tiek ir sociumais (įvairūs ekonominiai ir socialiniai veiksniai). Žmonių populiacijos augimą riboja gamtiniai ištekliai, įvairūs ekonominiai, socialiniai veiksniai, gyvenimo sąlygos , genetiniai veiksniai. Beveik per visą žmonijos istoriją žmonių skaičius buvo daugmaž pastovus. Ir tik 19a. pabaigoje pradėjo sparčiai augt todėl, kad žmonija suprato higienos svarbą ir buvo atrasti vaistai kovai su paplitusiomis infekcinėmis ligomis. Maždaug 20a. pradžioje žymiau sumažėjo kūdikių mirtingumas . Iš pradžių žmonių skaičius augo pagal aritmetinę progresiją, vėliau pagal eksponentinį dėsnį . Šis didėjimas pavadintas demografiniu sprogimu. Apie 1930m. žmonių buvo 2milijardai, o dabar >6mlrd. Didžioji dalis didėjimo tenka besivystančioms šalims apie 85mln. Esant panašiam augimo tempui po 50m. bus 9-12mlrd. Kai kuriose šalyse vaikai iki 15m. sudaro pusę gyventojų . Europoje jie sudaro 18%. Kai kuriose valstybėse žmonių skaičius gali sumažėti. Ypatingai tai pasireiškia išsivysčiusiose šalyse prieaugis būtų sustabdytas reikia gimdyti po 2,4 vaiko. Esant didesniam gimstamumui žmonių skaičius didėja dėl reprodukcijai tinkamos žmonių dalies. Tačiau net jei gimstamumas stabilizuotųsi žmonių skaičius ateityje vis tiek dar augs. Gyventojų skaičiaus didėjimui beveik neturi reikšmės žuvusieji stichinių nelaimių metu. Daugiausiai gyventojų turinčios šalys riboja gimstamumą, tam tikslui taikoma ekonominė politika. Šiuo metu šiose šalyse sumažintas gyventojų skaičiaus didėjimas . Tačiau Tailande gimstamumui sumažėjus šeimoje nuo 7,5-4,5 vaikų/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!