Aplinkos tarša ir jos mažinimas

1. Aplinkos tarša Teršalas, tai bet kokia medžiaga, kuri patekus į aplinką, ją paveikia neigiamai. Tarša matuojama: ppm – 1kg/1000kg=1g/1t. ppb – 1g/1000t ppt – 1g/ 1000000t ppg – 1g/1000000000t Tarša egzistuoja todėl, kad joks procesas nėra 100% efektyvus. Cheminiai junginiai skirstomi į organinius ir neorganinius. Organinius įmanoma visiškai suardyti, neorganinių neimanoma, t.y. jie gali pereiti į kitą medžiagą, tačiau visiškai neišnyksta. Chemikalai gali būti natūralūs ir sintetiniai. Tarša gali būti fizinė, radioaktyvi, biologinė, šiluminė ir t.t. Taršos šaltiniai yra: transporto priemonės, chemijos gamyklos, žemės ūkis. Teršalai nestovi vietoje, jie juda su oru ir vandeniu, dėl taip vadinamo „žiogo“ efekto. Teršalai keičia formą, nes įvairūs mikro organizmai, juos skaido. Galutiniai skaidymo produktai CO2 ir H2O. Kai organinė medžiaga yra suskaidoma į šias dvi dalis, ji vadinama mineralizuota. Fiziniai veiksniai padeda skaidyti teršalus, net ir be bakterijų: saulės spinduliuotė, aukšta temperatūra, atmosferos deguonis. Gamta gali pati išsivalyti, tačiau kartais tarša būna tokia intensyvi, kad gamtos sugebėjimas išsivalyti yra užgožiamas dideliais teršalų kiekiais. Galima išskirti 2 teršalų rūšis: niokojanti ir nepastebima. įvairių teršalų poveikis gali būti vienodas kai kurie teršalai kitų teršalų atžvilgiu gali veikti kaip katalizatoriai skirtingas reagavimas į teršalų poveikįvieni chemikalai gali susilpninti kitusorganizmas sintetinius ir natūralius chemikalus traktuoja vienodai prieš 30metų chemikalų nebuvo įmanoma aptikti. 4. Pagrindinės aplinkos taršos priežastys Prižastys apibūdinamos salygine formule: poveikis=gyventojų skaičius * perteklius* technologija. Gyventojų skiačius labiausiai didėja besivystančiose neturtingose šalyse. Beveik pusė gyventojų gyvena miestuose. turtingos šalys dėl aplinkos taršos didėjimo kaltina gyventojų skaičiaus didėjimą neturtingose šalyse. O jos sako, kad kaltas perteklinis vartojimas turtingose šalyse. Turtingesnių šalių gyventojai netiesiogiai veikia aplinką neturtingose šalyse. Gyventojai gyvenantys mieste tersia labiau nei kaimo gyventojai. Be to miestai paveikia apylinkiu ekologine situacija. Manoma kad kai kuriose salyse gyventoju sk. Gali sumazeti del ivairiu ligu (AIDS). Technologijos taikomos, siekant patenkinti didėjantį vartojimą, dažnai neigia aplinką. 5. Aplinkos taršos mažinimas Prieš ją mažinant, reikia įvertinti. Įvertinimas atliekamas, parengiant poveikio aplinkai ataskaitą. Pagrindinis įrankis efektyviai biosferos apsaugai yra veiksmingi įstatymai. Pagrindinis jų trūkumas, kad jie kontroliuoja jau išmestus į aplinką teršalus. Efektyviai galima pašalinti tik 80%, likusius 20% pašalinti kainuoja brangiau. Kitas įstatymų trūkumas, kad surinkus teršalus, juos kažkur reikia padėti ir atsikratyti. Žymiai pažangesnis požiūris yra aplinkos taršos prevencija, t.y. surinkti kuo mažiau teršalų arba jų išvengti. Aplinkos taršos prevencija – tai : energijos sąnaudų mažinimas naudoti mažiau taršias medžiagas Pakartotinis panaudojimas leidžia taupyti žaliavas ir enegriją. Medžiagos perdirbimas taip pat sukuria taršą.Atlieku tvarkymas atliekamas dviem budais: sumažinimas tūris sumažinimas toksiškumas. 7. Chemikalų toksiškumas Visos medžiagos yra toksiškos. Nuodą nuo vaisto skiria suvartojama dozė. Netoksiška medžiaga gali būti toksiška, jei dozė bus didelė ir atvirkščiai. 1) dozė 2) suvartojimo greitis 3) vartotojo sveikata 4) lytis 5)amžius Skiriamos dvi apsinuodijimo rūšys: 1)ūmus – tai staigi oraganizmo reakcija į vienkartinę didelę medžiagos dozę 2)chroniškas – pasireiškia dėl ilgalaikio poveikio mažomis dozėmis ir pasireiškia, kai poveikis jau būna pasibaiges. Medžiagos, kurios neturi ūmaus poveikio gali turėti chronišką poveikį. Visos medziagos yra toksiskos jeigu yra pakankamai didele ju doze. Chemikalu neigiamas poveikis priklauso nuo: 1)Dozes, 2) Suvartojimo greicio, 3) Paveikto zmogaus sveikatos bukles. Zemas apsinuodijimas pasireiskia del vienkartinio poveikio iskart po jo susidarymo. Neigiamas chemikalų poveikis didėja, didėjant jo dozei. Žinoma toksiškoms medžiagoms galioja tokia priklausomybė išreikšta grafiškai: Maistinėms medžiagoms galioja tokia priklausomybė: Skirtingi chemikalai yra lyginami, naudojant toksiškumo kriterijų, žymimas jis LD50 mg/kg kūno masės. Tai chemikalo dozė nužudanti 50% paveiktų gyvūnų. Chemikalai yra skirstomi į: 1)nežymiai toksiškas 500 – 5000, 2)vidutinis toksiškumas 50 – 500. 3)Labai toksiškas 1 -50 4)Ypač toksiškas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!