Biologinė aplinkos tarša

JAV rašytojas Markas Tvenas paklaustas, kur naudingiau investuoti pinigus, atsakė: „Pirkite žemės. Daugiau jos nebegamina“. Šiandien, praėjus šimtmečiui, matome, kad žemės ne tik niekas „negamina“ – neretai ji tiesiog niokojama.
Žemė naudojama daug kam; deja gana dažnai įvairių naudotojų norai sunkiai suderinami. Neseniai buvo bandyta įvertinti žemės ūkio ir pramonės būklę bei perspektyvas. Paaiškėjo, kad kaskart vis mažiau suvokiama tikroji žemės vertė. Situacija darosi grėsminga. Dažnai, kai nesugebama gerai nustatyti, kam panaudoti žemę, pirmenybė atiduodama ne maisto ištekliams didinti, o miestams plėsti. Kiekvienoje industrializuotoje valstybėje žemės ūkio naudmenų nuolat mažėja. Miestai vis labiau užkariauja kraštovaizdį; jie kėsinasi į kiekvieną laukų pėdą, arimuose pristatoma namų, kelių. Besiplečianti pramonė taikosi į žaliuosius laukus, nors yra nemaža nenaudojamų plotų; atgaivinti nuniokotą žemę brangiau, negu nusipirkti naujos. Todėl vis daugėja apleistų žemių. Pramonei užėmus naujas žemes, nukenčia ne vien žemė – pramonės poveikį jaučia kur kas didesni plotai. Iškritos iš dūmų šleifo gali apnuodyti laukus už daugelio kilometrų nuo gamyklos dūmtraukio. Kaimus apraizgo kelių tinklas; suodžiai ir švinas iš išmetamų dujų gula ant laukų ne tik pakelėse. Keliai suskaido gamtinę aplinką į nedidelius plotelius, todėl kai kurios gyvūnų rūšys ima nykti.
Žmonės mechaniškai labai įvairiai paveikia žemę. Tiesiant kelius dirvožemis suverčiamas į sankasas, jį sumaigo sunkiosios kelių mašinos. Keliai suardo nusistojusią vandens apytaką dirvožemyje; vanduo patenka tiesiai į vandentėkmes, todėl nesusigeria į dirvožemį ir nepagausina požeminių vandenų. Žemės ūkio mašinos suspaudžia dirvožemį, blogina jo biologines savybes. Ten, kur naudingosios iškasenos kasamos.
Žmogus cheminę dirvožemio sudėtį gali pabloginti tiesiogiai ir netiesiogiai. Siekdami naudos, žemdirbiai beria į dirvą įvairių cheminių medžiagų, bet neretai jos sukelia pražūtingą šalutinį poveikį. Ant javų purškiamos trąšos ir pesticidai patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis. Tai gali sutrikdyti dirvožemio biocheminę pusiausvyrą, sunaikinti sliekus ir kitus organizmus, kurie gerina dirvožemio aktyvumą, aeraciją. Dumblas iš valymo įrenginių dažnai vartojamas kaip vertinga organinė trąša, tačiau jame nemaža...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!