Edukologijos pradmenys

Kaip minėta, tampriausi ryšiai edukologiją sieja su filosofija. Filosofijoje klausiame savęs klausimų, atsakymų į kuriuos paieška yra tokia įdomi ir prasminga veikla, joje mes tampame tuo, kuo norime tapti, tuo, kuo maname, kad yra gera būti. Mąstančiomis, užjaučiančiomis, vienos kitos padedančioms ir kuriančiomis būtybėmis – žmonėmis, asmenybėmis.
Į kai kuriuos klausimus atsakymai rasti, ypač tuos, kuriuos savo gyvavimo aušroje filosifija suformulavo apie gamtą. Pavyzdžiui, jau nustatyta, kad ne Parmenidas, o Demokritas, teigęs, kad viskas yra sudaryta iš dalelių, buvo teisus (tiesa, šiuolaikinėje teorinėje fizikoje kalbama apie universalią dalelę, vienu metu esančią visur, ir siejančią viską į visumą – net ir šis klausimas, reiškia, nėra atsakytas).
Į kitus klausimus – pavyzdžiui, žmogaus prigimtis gera ar bloga, ar neutrali? Egzistuoja absoliuti tiesa ar ne? – neatsakyta, tačiau pats paieškos procesas yra savaime vertingas.
Klausimas – koks yra ugdymo tikslas? – yra vienas iš tokių klausimų. Šiame skyrelyje trumpai analizuosime, kokie gali būti principiniai atsakymai, kuriuos galima fomuluoti, laikantis vienos ar kitos perspektyvos bei analizuosime, kaip ugdymo tikslas, kaip gridžianžia konkrečios ugdymo sąveikos organizavimą (Craver, Ozmon, 1996; Jovaiša, 1994; 2001; Laužackas, 1997, 2000; Stulpinas, 1993; 1994, Taruškienė, 1997; Šalkauskis, 1992a, 1992b; Šernas, 1995).
• Mąstymu suformuluotas idealas, siekiant atliekami tam tikri veiksmai, organizuojama savo ir kitų veikla (Platonas, 427 – 347 m. pr. Kr.).
Pasak Jovaišos (1998), ugdymo tikslai yra:
• Žmogaus prigimties atžvilgiu (fizinės būklės, esminių poreikių, sąmonės lygmenyse)
• Žmogaus, kaip socialinės būtybės atžvilgiu (darbo, mokslo, kūrybos lygmenyse)
• Transcendentinių svarstymų atžvilgiu (būties, tautiškumo, asmeninių įsipareigojimų lygmenyse).
Ugdymo tikslus lemiantys veiksniai
Objektyvūs (visuomenės išsivystymas, bendrieji įsitikinimai, vertybės, normos, civilizacijos lygis). Pavyzdžiui, iki XX a. buvo manoma, kad nepilna šeima yra blogai, vyravo nuostata, kad vieniša mama verta labdaros, bet ne pagarbos. Ši norma, be abejojo, pagrįsta įvairiais kitais giluminiais įsitikinimais ir vertybėmis, tačiau egzistuoja ir civilizacinis aspektas. Ekonomiškai nepilna šeima – tai šeima be užtikrintų pajamos šaltinių, todėl vaikai tokioje šeimoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!